Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui.
Evangelija pagal Luką 5, 4
Daugybė žmonių stovėjo ant ežero kranto ir norėjo išgirsti Jėzų. JIS pasiprašė Petro valtyje vietos bei truputį atsiirti nuo kranto. Po pamokslo Jėzus Petrui ištarė šią eilutę. Šis buvo labai nustebęs – juk pažinojo savo ežerą; – per pietus čia niekuomet nebūdavo žuvų. Bet juk JIS taip pasakė ir Petras norėjo išmėginti. Ir iš tikrųjų tinklai buvo perpildyti, tokie, kad reikėjo kviestis pagalbos. Petras buvo paliestas: JIS, žvejys, sutiko savo valdovą, ir puolė ant kelių prieš Jėzų. Jis suprato, jog tėra nusidėjėlis, o Jėzus yra kur kas, daug daug daugiau! Visi ežerai ir žuvys priklauso Jam! Jėzus tarė Simonui Petrui: „Nebijok! (Petras baiminosi antgamtiškumo, Dievo, žmogaus pavidalu; tai buvo neįprasta, dėl to jis ir bijojo). Nuo šiol jau žmones žvejosi.” Petras ir jo žmonės viską paliko ir nusekė paskui JĮ.
Daugelis krikščionių iš visų jėgų stengiasi dėl Evangelijos, bet tai sunkus darbas, be didelių rezultatų ar sėkmės, ir žmonės pavargsta. Šių šansų Viešpats ir laukia. Visai kaip Petras – jie ilgai naktyje dirbo budėdami ir mėtydami tinklus. Jie nieko nesugavo. Ir štai ateina Jėzus ir duoda žodį: Irkis į ežero gilumą! Jėzus plaukė kartu. Ir tai buvo lemiama: JIS yra čia, JIS yra kapitonas. JIS sprendžia, kada ir kur išmetami tinklai. Dėl to paklusimas prieš gaudymą buvo toks svarbus: jis mokėsi pasitikėjimo Jėzumi. Be maldų mums taip pat nepavyksta niekas, išskyrus veiksmus, kurie neduoda daug, bet kainuoja daug energijos. Taigi, dar kartelį: pirmiausia tik pavienis, bergždžias bandymas. Tuomet įsiklausymas į Jėzų ir pasitikėjimas, tada JO komanda: dabar, pirmyn! Ir paklusnumas, kuriame vykdome tai, ką tyloje JIS mums kalba. Ir tada: JIS pripildo tinklus. Žinoma, tai ne mūsų galioms, patirčiai, nuopelnams ar mūsų talentui. Dėl to nusivylimas prieš tai yra toks svarbus, kad visa garbė priklausytų JAM, o ne mums.
Jeigu tu taip pat priklausai pavargusiems bei nusivylusiems Dievo darbuotojams, įkvėpk, prašau ir vėl drąsos: tai JO planas. Dabar pagaliau JIS galės veikti. Pasilik tyloje, kol JIS pradės kalbėti. JIS paaiškins viską, kas iki tol įvyko tavo gyvenime, ir tuomet ateis JO žodis: Išplauk ir užmesk tinklus! … ir tinklai bus pilni.
Dėkoju, Jėzau, už Tavąjį žodį man! Aš ir vėl pasidaviau, bet Tu mane sustiprinai, davei drąsos ir išsiuntei. Nieko daugiau nebenorėjau … bet Tavasis žodis mane padrąsino. Ir daugeliui tai tapo palaiminimu. Dėkoju, kad gali mane panaudoti! Tu esi nuostabus, Jėzau!