Mūsų duona kasdieninė – 2018.11.22

Kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien.
Evangelija pagal Matą 6, 11

Savigaila ir pavydas yra blogiausi mūsų priešai.
Viešpatie, jau 6 savaitės valgau aš vien tik avižų košę, o štai kaimynas, kuris niekuomet nesimeldžia, šiandien kepa vištą. O, Viešpatie, kiek seilių man susikaupia burnoj! Gal galėtum kokį kartą gyvenime ir man kokį keptą viščiuką atsiųsti? … Savigaila, poroje su pavydu.
Viešpatie, kaimynas jau su ketvirtąja Audi A8 važinėja, o aš, Tavasis tarnas, važiuoju vis dar dviračiu! Ar tai teisinga? Viešpatie, daryk ką nors! ….. Pavydas ir savigaila drauge.
O kurgi tikėjimas, jog Tėvas danguje rūpinasi Savo vaikais? Vien tik verkšlenimai, o tai gali kiekvienas, ypač kai kurie krikščionys. Bet su džiaugsmu bei dėkingumu valgyti vien avižų košę ir važinėtis dviračiu, – tai geba tik vienetai.
Ką Dievas mums konkrečiai pasakė? Valgyti ir būti sotiems. Gerti. Apranga. Stogas virš galvos. Dirbti tam, kad išmaitintum save (ir kad kitų kišenėje nesėdėtum, net ir socialinėms tarnyboms).
Bet jeigu mums nepatinka tai, kaip Dievas mumis rūpinasi, tai apie ką kalba? Apie savigailą, pavydą ir nuolankumo stoką. Kuomet jau būsime praėję šią mokyklą, Dievas galės mus žingsneliu į priekį pavesti bei gausiai mus viskuo apdovanoti.
Pagalvoju apie Izraelio vaikus dykumoje. Kiek gi jie niurzgėjo! Kasdien vien tik mana, ir vien tik sausa mana, ir dar kartą mana… Ne, mes ilgimės Egipto mėsos puodų! – Tikrovėje tebuvo liesa sriuba ir plokščia duona tokia plona, kad galėjai ją perregėti. – Meldžiu, niekuomet nešlovink praeities!
Dėkingumas. Tai yra Jėzaus mokinių išskirtinumas. Jėzus ir pats negyveno prabangiai. Dažnai JIS ryte net nežinodavo, kur vakare teks galvą priglausti. Ir vis dėlto JO gyvenimas buvo kupinas dėkingumo. Bet kokioj padėty JIS žinojosi esąs Dievo rankose, net kai valtį kėsinosi pasiglemžti audra, JIS ramiai sau miegojo Dievo rankose. Tikėjimas sustiprina! Dėkingumas suteikia džiugesio! Ar esi itin alkanas? Ištroškęs? Vaikštai nuogas? Nakvojai gatvėje?
Geriau palygink save su krikščionimis Šiaurės Korėjoje ar su tais iš Sudano, ar pan. Vis tik gerai tau sekasi palyginus su jais! Būk dėkingas kasdieniu aprūpinimu.
O galbūt galvoji, jog sąžiningai užsidirbai? Palauk, kol susirgsi vėžiu, žmona pabėgs ar po autoįvykio liksi invalidu. Ir kur dabar tavasis išdidumas? Ką tu iš šių dalykų užsidirbai sąžiningai? – Dievas, mūsų Tėvas, yra mūsų aprūpintojas. Kaip gerai, kad JIS mus taip myli!

Dėkoju, Tėve, kad manimi pasirūpini. Neturiu rūmų ir ne dažnai maitinuosi gurmaniškai. Bet esu toks laimingas, kad Tu manimi pasirūpini! Dėkoju už maistą, už rūbus, namus ir darbą! Kaip gera yra gyventi su Tavimi!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*