„Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui.“
1 Korintiečiams 11, 25
Viešpaties vakarienė yra šventas simbolis, pilnas jėgos ir gyvenimo. JIS pats joje dalyvauja, kai mes ją švenčiame.
Krikštas yra šventas simbolis, teikiantis jėgų nematomam ir matomam pasauliui bei mums.
Kryžius yra šventas simbolis.
Santuoka yra šventas simbolis, parodantis, kokia turi būti vidinė intymi bendrystė tarp nuotakos (Bažnyčios) ir jaunikio (Jėzaus).
Vaivorykštė yra Dievo malonės simbolis po potvynio.
Velykų ėriukas yra šventas simbolis, nurodantis į pavaduojančią Jėzaus mirtį ant kryžiaus.
Petro drabužio skiautė, per kurią žmonės buvo išgydyti, yra šventas simbolis.
Rankos, kurias uždedame ant ligonių, yra šventas simbolis, pilnas Dvasios jėgos.
Kai kurios bažnyčios galbūt turi per daug savo sukurtų simbolių ir ritualų ir mano, kad vien tik ritualų pakanka, jos jais tiki ir pasitiki. Todėl kitos bažnyčios griežtai atmetė visą šventą simboliką ir nenori su ja turėti nieko bendra. Jie nededa rankų ant ligonių, nes Dievas gali išgydyti ir be jų. Visi Biblijos simboliai kritikuojami ir pašalinami. Svarbiausia tampa vien širdies įsitikinimai.
Tačiau Dievas pats davė šiuos šventus simbolius. Per Viešpaties Vakarienę Jėzus tikrai yra kartu. JIS tada veikia mumyse. Krikšte Jis atidžiai žvelgia į mus ir džiaugdamasis siunčia savo Dvasią. Kryžius yra labai galingas, kai susiejame šį ženklą su Jėzumi ir užpildome jį Jo gyvenimu ir galybe. Rankos, kurias kupini tikėjimo uždedame ant ligonių, tampa gijimo kanalu. Kartais galime to nesuprasti. Bet Dievas sukūrė šventus simbolius ir ženklus, ir yra gerai, kai mes jų laikomės. Tai Jo tikėjimas, kurį Jis nori sustiprinti per ženklus. JIS duoda save mums į rankas, padaro save „prieinamą“. JIS padeda mūsų tikėjimui per Biblijoje aprašytus ženklus. Ar norime juos giliai gerbti ir juose susitikti su Dievu?
Jei ženklai ir ritualai tau padeda suprasti Jėzų, per daug nesijaudink. Bet jei jie yra tik bažnytinė tradicija, jie dažnai propaguoja „krikščioniškus prietarus“, prieštaraujančius Kristaus pažinimui.
Mes juk norime susitikti su Kristumi ir Jį atpažinti!
Ačiū, Jėzau, už šiuos malonės ženklus! Jie labai padeda man Tavimi tikėti! Taip aš turiu kažką apčiuopiamo, ką galiu suprasti. Ir tu pripildai šiuos simbolius savo galios. Kaip gerai Tu mus supranti! Tu žinai, kartais mums reikia šių malonės ženklų.