Vieta Jėzui – 2018.11.120

Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“.
Evangelija pagal Luką 9, 58

Atėjo vienas žmogus ir norėjo sekti Jėzų ten, kur Jis ėjo. Bet Jėzus įspėjo jį aukščiau užrašytais žodžiais.
Kaip galima matyti, žmogus išėjo namo prablaivėjęs, nes kitose eilutėse Lukas rašo, kad Jėzus išsiuntė dar 72 mokinius.
Jėzus mielai norėtų turėti tokią vietą, kurioje galėtų priglausti savo galvą. Jis taip norėtų minkštos pagalvės, šiltos antklodės ir saugių, patogių namų.
JIS vis dar klausia: o kur eiti šiandien?
JIS labai norėtų gyventi mūsų širdyje; joje jis norėtų rasti sau poilsio vietą. Jis trokšta gražių, papuoštų namų!
Ar norime jį priimti? Ar norime būti jo namais? Ar jis gali jaustis pas mus patogiai? JIS nenori miegoti kažkokiam kampe, bet nori gyventi pas mus. JIS nenori būti tik interjero detale, bet Karaliumi. JIS nenori savo vieta dalintis su kitais ar gyventi netvarkoje. JIS yra karalių Karalius ir Visagalio Dievo Sūnus.

Viešpatie Jėzau, aš ateinu pas Tave toks, koks esu. Žinau, aš esu nusidėjėlis. Viešpatie, aš tikiu, kad Tu prieš 2000 metų mirei už mane ir išliejai savo šventą kraują už mano kaltes ir nuodėmes. Aš tikiu, kad trečią dieną prisikėlei iš numirusių ir gyveni šiandien. Atleisk man visas mano kaltes ir nuodėmes. Tavo šventas kraujas turi nuplauti mane nuo visko, kas mane užteršė ir susaistė. Šventoji Dvasia, ateik į mano širdį ir į mano gyvenimą. Padaryk mane Dievo vaiku ir duok man amžinąjį gyvenimą. Mano Viešpatie Jėzau, aš priimu Tave dabar ir, visa širdimi tikėdamas, išpažįstu savo lūpomis: Tu esi mano sielos Gelbėtojas ir mano gyvenimo Viešpats. Amen!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*