Pasilik savo krašte! – 2018.11.19

Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera,-
gyvensi krašte ir būsi saugus.
Džiaukis iš širdies Viešpačiu,
ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis.
Pavesk Viešpačiui savo kelią,
pasitikėk juo, ir jis padės.
Psalmė 37, 3-5

Čia, Lietuvoje, yra daug žmonių, kurie išvyksta dirbti į užsienį. Ten uždirba iš esmės daugiau nei čia. Trūkumas Lietuvai yra tas, jog išvyksta daug krikščionių, palikdami daugelį spragų.
Šeimos galva, žinoma, atsakinga už šeimos aprūpinimą, – niekas neturėtų alkti!
Bet jeigu gali šalyje išgyventi, ar turėtum vien dėl pinigų išvykti į užsienį?
Visuose reikaluose klausiame Viešpaties. Ir neklausiame vien, ar JIS yra prieš, bet ketiname sužinoti aiškią JO nuomonę. Juk mes priklausome Viešpačiui, taigi į tokį svarbų klausimą JIS tikrai turės atsakymą. Norime elgtis taip, kaip JAM atrodo geriausia, norime būti nuolankūs JAM.
Žinau kai kurių žmonių poreikius. Viena mama iš Ukrainos paliko savo vaikus prižiūrėti seneliams, o pati Hamburge rūpinasi svetimų, dirbančių tėvų, vaikais. Kasdien ji pabendrauja su savo vaikais per skype. Bet ar tai nėra kiek iškreiptas santykis? Ji palieka savo vaikus ir vietoj to prižiūri karjeristų tėvų vaikus; – taip gaunasi, jog nei vienas iš vaikų neturi savo tėvų! – Ir viskas tik dėl pinigų! Argi vaikai nėra pakankamai svarbūs? Ar už to slepiasi dar koks nors mums nežinomas poreikis?
Šiomis eilutėmis Viešpats mums duoda didžius pažadus: Jeigu intensyviai JO klausinėsiu ir gyvensiu pagal JO valią, tuomet suteiks JIS man tai, kas man yra būtina ir dar daug daug daugiau. Net ir slapčiausius mano širdies troškimus JIS pažįsta bei dažnai juos išpildo. Tikrai, toks puikus yra mūsų Viešpats. Kita vertus, mes elgiamės taip, lyg mūsų Viešpats būtų taupus ir šykštus.
Kuomet aš atvykau į Lietuvą, dirbau kaip išprotėjęs. Ir vis dėlto praktiškai atsidūriau ant bankroto ribos. Tuomet viską atidaviau Viešpačiui ir nuo tada galiu gyventi be rūpesčių, be to man nebereikia dirbti po 12-14 valandų kasdien. Koks geras yra Viešpats!

Dėkoju, Jėzau, Tu pažįsti mane nuo galvos iki kojų! Tu žinai, klystkeliais ar aplinkkeliais aš einu. Padėk man, klausyti Tavęs; – arba dar geriau, nuolat atsiklausti Tavęs iš anksto! Noriu eiti Tavo keliais, nes man Tu esi Gerasis Ganytojas ir rūpiniesi manimi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*