Poilsio vieta – 2018.11.09

Žaliose pievose mane paguldo,
Prie ramių tvenkinių gano.
Psalmė 23, 2
Kuo vyresnis tampi, tuo gausiau likimo smūgių esi patyręs. Taip pat ir mes, krikščionys, gyvename šiame pasaulyje, ir esame tiek pat paveikiami, kaip ir kiti žmonės.
Vis dėlto Jėzus, mūsų Gerasis Ganytojas, yra šalia ir rūpinasi mumis.
Kaip gerai, kad JIS taip arti!
Taigi, galiu JUO visiškai pasitikėti bei leisti JAM gydyti savas žaizdas. JIS davė man bendruomenę, kurioje galiu būti savimi, su visomis savo žaizdomis bei netobulumais. Visi mes esam „vis dar netobuli” žmonės; – to nelaukiama iš manęs, o ir aš nesitikiu to iš kitų brolių bei seserų nei iš vedančiųjų. Tik danguje esti tobulos bendruomenės.
Bendruomenėje atrandu gydymą savo žaizdoms, čia mano žaliosios pievos bei ramūs tvenkiniai. Taip galiu prisiimti atsakomybę, be jokio spaudimo ar streso, tiesiog savo noru, nuoširdžiai.
JIS yra šalia, bendruomenėje veikia JIS. Kur du ar trys susirinkę JO vardu, ten ir JIS yra tarp jų. JIS gydo sužeistas sielas, stiprina silpnus nervus, gydo kūną, suteikia drąsos, atgaivos, džiaugsmą, atleidimą, viltį. Kaip gerai tai veikia!
Tyloje Dievas gydo toliau. Pasivaikščiojimų vakarais metu, tylioje maldoje, skaitant Bibliją, visur atrandu JĮ, savo Gerąjį Ganytoją, kuris kalba man.
Senstant, kuomet jėgos apleidžia, yra taip gera pažinti Gerąjį Ganytoją. JIS turi poilsio vietą prie vandens, žino mūsų poreikius, bei pažįsta silpnąsias vietas. JIS rūpinasi mumis, rūpinasi taip, kaip tai yra teisingiausia.
Ir nors per tamsiausią slėnį aš einu, nebijau jokio pavojaus, nes JIS yra su manimi. JIS paruošia man stalą mano priešų akivaizdoje. Nešykštėdamas JIS mane apdovanoja džiaugsmo vynu. Ir aš pasilieku Viešpaties namuose amžiams.
Dėkoju, Jėzau! Tu esi mano Gerasis Ganytojas, besirūpinantis manimi. Tu pažįsti mane, visas mano gerąsias ir silpnąsias puses, visą mano istoriją bei mano kelią pas Tave. Tavyje randu viską, ko man reikia. Kaip gerai, jog Tu esi šalia, visai visai arti manęs!!