Paklydę … – 2018.10.04

Paulius rašo galatiečiams:
Stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetate prie kitokios evangelijos, kuri, tarp kitko, nėra kitokia, o yra tik jus klaidinantys žmonės, norintys iškreipti Kristaus Evangeliją.
Galatams 1, 6f
Kristaus Evangelija mus turi išlaisvinti. Bet dar tiek daug krikščionių yra po įstatymo jungu ir nėra nei linksmi, nei laisvi. Yra tokia nuomonė, kad jeigu tu neturi finansinio pasisekimo ir nesi sveikas, tai reiškia, kad tau trūksta tikėjimo. Pasistenk! Yra ir tokia nuomonė, kad santuoka neturi išeities. Vyras gali su žmona daryti, ką nori; – mušti, varginti vaikus, girtuokliauti ir visa kita. O moteris neturi teisės skirtis.
Vieną kartą norėjau tapti bažnyčios nariu. Perskaičiau įstatus: 1. Tu negali rūkyti. 2. Tu visiškai negali gerti alkoholio. 3. Jei gyveni su moterimi, turi būti vedęs. 4. Dešimtąją dalį savo pajamų turi atiduoti bažnyčiai. 5. Tu turi gerbti ir vertinti vadovus. – Aš nenorėjau tapti nariu, nors šie įstatymai ir pagrįsti.
Evangelijos skelbėjai šaukia: Tu turi evangelizuoti! Visada ir visur pasakoti apie Kristų!! – Ne, aš neturiu.
Daug nuomonių pasisavinome iš pamaldžių knygų. Jos valdo mūsų mąstymą, bet ne visada padeda praktikoje.
Kai tapau krikščioniu, mano pirmieji metai buvo laimingi. Aš jutau Dievo meilę, nors nebuvau šventasis. Tada labai daug skaičiau apie tai, koks turėtų būti krikščionis. Visada linksmas, sveikas, dosnus, be pykčio, kantrus, draugiškas, besišypsantis, mielas, kupinas ramybės … Bet aš toks nebuvau. Mano nuotaika dažnai buvo prislėgta, viduje pyktis, net įtūžis ir jokios kantrybės…. Kaip gerai, kad Jėzus man nuolat atleisdavo!! Kiekvieną rytą Jo malonė yra nauja! Aš tikėjau Juo, ir man buvo lengva ir linksma. JIS myli mane, nepaisant mano klaidų! – ach, koks buvau laimingas su Juo! Bet laikui bėgant įstatymas vis labiau ėmė viršų, ir aš tapau vis liūdnesnis. Nes šventuoju niekada nebuvau ir niekada netapsiu. Aš grūmiausi dėl atleidimo, tačiau už savęs girdėjau žodžius: daugiau nenuodėmiauk! – bet aš tai dariau. Blogai, šis špagatas, šis prieštaravimas tarp tikėjimo ir realybės. Tai truko metai iš metų, kol Jėzus mane išlaisvino iš įstatymo. Ir nuo to laiko vis dažniau pastebiu, kaip klaidingas mokymas ir tradicija mane ir kitus bando atskirti nuo gyvenimo Kristuje. JIS gyvena, JIS myli, JIS atleidžia. Kaip man gerai!!! Kuo labiau tai suvokiu ir patiriu, tuo linksmesnis ir laisvesnis tampu. Įstatymo pabaiga, priespaudos, kuri mane vargino, pabaiga! Aš Jį myliu be pabaigos. Yra džiaugsmas Jam paklusti, nes JIS neįsako, bet klausia manęs, ar aš noriu Juo sekti. Taip, šiuo VIEŠPAČIU noriu sekti!!
Ačiū, kad mane išlaisvinai iš įstatymo vergijos. Tavo malonė yra daug, daug didesnė nei mes galime įsivaizduoti! Taip, VIEŠPATIE, tegul Tavo malonė mane valdo, aš priklausau Tau!