Dėl Dievo gailestingumo – 2018.10.03

VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą!
Klausykis mano maldavimo, nes esi teisus,
išklausyk manęs, nes esi ištikimas!
Neteisk savo tarno,
nes prieš Tave joks kūrinys nėra teisus.
Psalmyno 143, 1-2
Karalius Dovydas turėjo daug problemų ir priešų. Jis ieškojo Dievo ir gyveno su Juo. JIS aukštino ne savo teisumą, bet rėmėsi Dievo malone ir ištikimybe. Ir buvo tuo visiškai tikras: Niekas, kas gyvas, nėra be nuodėmės. Jei Dievas turėtų padėti, tai tik dėl Savo malonės, gailestingumo ir ištikimybės; ne dėl mano didybės ar teisumo. Ir ką gi aš galėčiau parodyti, kuo pasigirti? Griežta piligrimyste? Pasninkavimu? Ilgomis maldomis? Visa tai neturi prieš Dievą jokio svorio.
Ir JIS nenori nurodymų, kaip turėtų mums padėti. JIS nori ne veikti pagal mūsų nurodymus, bet atvirkščiai: mes turime Jam save pavesti ir laukti Jo išeities. Tai yra nuolankumas prieš Dievą: „Prašau, Tu nuspręsk! Patikiu save Tau, nepaisant kas vyks ar atsitiks. Esu Tavo rankose.“
Dievas yra ištikimas. JIS žvelgia į širdį, aš ši prisirišusi prie Jo. JIS nepalieka Savo vaikų, kurie kabinasi į Jį, bėdoje. JIS yra Tėvas, Kuris rūpinasi savo vaikų visomis smulkmenomis bei dideliais reikalais. Kartais JIS mums patiki ir kentėjimus. Bet tuomet JIS yra su mumis ir ištikimai eina šalia. Net jei JIS mus pakviestų pas save, lydėtų mus ir pervestų. Mirtis nebekelia mums baimės, kai esame Viešpaties Artume. JIS nušviečia mano kelią kaip šviesa rytą: išaušta nauja diena Jo šlovėje. Mirtie, kur Tavo geluonis?! – Jėzus nugalėjo mirtį!
Dėkoju, Tėve, kad galiu pavesti save tobulai Tau! Net jei priešas riaumoja ir siautėja, Tu jam nubrėži ribas. Kiekviename reikale Tavo Žodis – paskutinis. Tu esi Viešpats, Kuris mane myli ir per viską perneša. Kabinuosi į Tave, – Tu nepaliksi manęs bėdoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*