Nuodėmės galia – 2018.06.25

Aš žinau, kad manyje, tai yra, mano kūne, negyvena gėris. Mat aš sugebu gero trokšti, o padaryti – ne.
Laiškas romiečiams 7, 18
Taip nutinka daugeliui žmonių: Jie nori daryti gera, būti teisiais, gyventi be nuodėmių ir be klastos, be melo ir apgaulės, bet jiems tai nepavyksta. Tuomet jie patys save smerkia ir net prakeikia. Nuolatinis kaltės jausmas ir yra pasekmė to, jog neatitinki Dievo skalės. Kai kurie tiesiog truputį nuleidžia gėrio bei blogio kartelę, taigi truputį melo iš būtinybės, truputį pykčio… Taip sąžinė kiek atbunka, ir smerkiame save rečiau; – tik ar tai yra išeitis? Kai kurie žmonės apeina Dievo žodį ir gėrio / blogio modelį aiškina visai kitaip. Šitaip iš blogio bei nuodėmių gaunasi “gerai” ir “normalu”. Ištisos tautos pasidaro sau atskirą skalę ir labai niršta, kuomet jiems apie Biblijos nurodomas gėrio ir blogio karteles papasakoji.
Yra galia mumyse, greitai mus palenkianti į blogį. Pavydas, išdidumas, godumas ir visa kita yra nuodėmės galios mumyse pasekmė. Nuodėmė nėra tik vienkartinis veiksmas, ji kaip asmuo ar piktoji dvasia, mus įtakojanti, mumis manipuliuojanti, primetanti mums savo valią bei leidžianti mums būti “blogiems”. Mes turime priimti tai, jog ši galia yra mumyse. Kartais giliai paslėpta, kartais – gąsdinančiai akivaizdi.
Mes trokštame gero! Tikrai, tokia mūsų valia. Bet vien tik mūsų valios yra per maža, ji per silpna, taigi nuodėmė ir vėl nugali; – kartais tik mūsų mintyse, bet ji nugali.
Mums reikia Šventosios Dvasios jėgos! Tik JI mūsų širdį gali iš pamatų atnaujinti. Tik JI gali įkalinti nuodėmes mumyse; patys mes tik nuolat patirsime atkrytį. Blogis gyvena manyje ir aš galiu padaryti siaubingų dalykų, jei tik pasiduosiu nuodėmei.
Bet Jėzus mane išlaisvino, ir JIS saugo mane, JIS man atleido ir suteikia man jėgų iš Dievo. Ko aš klausausi? Jeigu esu artimai susijęs su Viešpačiu, JO Šventoji Dvasia veikia manyje, taip galiu leistis JO vedamas. Bet vargas man, jeigu einu savo keliu, greitai ir vėl suklupsiu.
Dėkoju, Jėzau! Tu suteiki Šventąją Dvasią, norinčią mums vadovauti ir mus vesti teisingai. Dėkoju už atleidimą, kuomet ir vėl paklusau nuodėmei. Tol, kol žvelgsiu į Tave ir būsiu kartu su Tavimi, esu saugus nuo nuodėmių; – valdai Tu! Padėk man vis artimiau, vis intymiau su Tavimi gyventi!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*