Meilė įgalina – 2018.05.06

Atlaidus ir gailestingas yra Viešpats,
lėtas pykti ir pilnas gerumo.
Psalmė 145, 8
Šįryt sugalvojau vieną istoriją apie Dievą. Dėl jos kai kas man tapo dar aiškiau.
Taigi: danguje sėdėjo Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, jie žaidė šachmatais. Tėvas buvo itin susimąstęs, jis galvojo: Ką gi dabar aš darysiu su žeme! Aš myliu žmones, kiekvienas jų – juk mano asmeninis kūrinys, ir vis dėlto: jie meluoja ir apgaudinėja, mušasi ir žudo vienas kitą. Ką aš turėčiau daryti? Dar vieno potvynio aš nepasiųsiu, nes žmonės melavo ir apgaudinėjo dar prieš tvaną, o po jo niekas nepasikeitė. Tai – ne sprendimas.
Čia kreipėsi vienas mažas angelas sakydamas: Reikėtų pasiimti lazdą, ir kiekvienąkart, kai kas nors sumeluoja, gauna su ta lazda šiek tiek, kai kas nors ką nors pavagia, gauna smarkiau, o kai kas nors ką nors mirtinai sumuša, mes jį iš karto pasiimame.
Oj, tarė Dievas, tada beliktų ne tiek ir daug žmonių! Ir, žinai ką? Šios faktinės nuodėmės tėra žmonių išorė. Ar žinai, kas slypi širdies gilumoje? Išdidumas, savigaila, egoizmas, godumas, pavydas, geismas, pyktis, teisėjavimas, švaistymasis, apsirijimas… kaip galima už visa tai nubausti? Nejaugi nežinai, jog nei vienas iš šių žmonių, dėl to, kad būna blogi, negali patekti į dangų? Jie visi, tikrai visi, nusės pragare!  Ir tai mano problema!!
Įsivyravo ilga tyla. Po kiek laiko Jėzus tarė: jiems reikėtų aukos, kažko, kas būtų visiškai tyras ir šventas. Jis turėtų atsiduoti už juos. Jis prisiimtų visas jų kaltes ir priimtų bausmę. Taip žmonės būtų išpirkti ir galėtų ateiti pas mus.
Tikrai, tarė Tėvas, bet kur tu surasi tokį aukos avinėlį?
Tėve, – atsakė Jėzus, – aš pats eisiu. Aš nusimesiu savo dieviškumą ir nužengsiu kaip žmogus. Jie prikals mane ant kryžiaus. Ir aš prisiimsiu šią bausmę už visus, kurie trokšta manęs.
Tada danguje ir vėl įsivyravo tyla. Niekas nenorėjo siųsti Sūnaus į žemę tokiam siaubingam likimui. Bet jis juk nusprendė. taigi jis nusimetė savo dieviškumą, gimė kaip žmogaus vaikas, užaugo kaip žmogus, mokėsi ir dirbo. Kuomet atėjo laikas, Jį pašaukė Dievas ir pasiuntė Savo misijai.
O Jėzau!  Tu sumokėjai viską, kad tik išpirktum mane! Kaip labai Tu myli mane! Kaip labai Tu ilgiesi bendrystės su manimi, kaip labai Tu nori matyti mane danguje! Viešpatie, tikiu Tavimi. Tu esi mano Išganytojas!!