Jėzus pasakė:
Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei.
Luko 9,62
Senajame Testamente dažnai kalbama apie arklą: Išarkite dirvonus! – sakoma Jeremino 4, 3 ir Ozėjo 10, 12. Mes norime išdirbti naujas žemes Viešpačiui! Norime sėti ir pjauti ten, kur Evangelijos šviesa dar niekada nešvietė!
Senajame Testamente dažnai kalbama apie arklą: Išarkite dirvonus! – sakoma Jeremino 4, 3 ir Ozėjo 10, 12. Mes norime išdirbti naujas žemes Viešpačiui! Norime sėti ir pjauti ten, kur Evangelijos šviesa dar niekada nešvietė!
Bet tas, kuris, Viešpaties pašauktas, savo rankas ant arklo uždeda ir ilgesingai žvalgosi atgal, kaip gi jis gali tiesią vagą nuarti? Jis turi žiūrėti į priekį, į kokį nors tašką kitame lauko pakrašty arba horizonte, ir arti, iš akių nepaleidžiant savo taško-tikslo! Tuomet bus tiesi pirmoji vaga, o visos kitos automatiškai tokios pat.
Kodėl neturėtume žvalgytis atgal? Mūsų istorija ir mūsų šaknys mus slegia ir apsunkina, tarsi „paženklina”. Kuomet prasideda kas nors naujo, tarpusavy susipina sena ir nauja. Taigi tai, kas sena gali paveikti tai, kas nauja.
Turintys pagonišką praeitį, turėtų energingai stengtis išsilaisvinti nuo tokio mąstymo ir praeities žymių. Dažnai žmogus net nežino, kaip mus tos praeities žymės įtakoja. Dėl to mums reikalingi mūsų broliai seserys, turintys kitokią slegiančią praeitį, ir būtent dėl to mes galime atpažinti savųjų žymių ypatingumą. Tokiu būdu, atpažinę jas, galime sąmoningai su jomis atsisveikinti. Lygiai taip pat yra ir su bažnytinėmis tradicijomis. Gyvenamosios vietos keitimo dėka man teko susipažinti su daugeliu skirtingų bažnyčių bei bendruomenių. Belygindamas pamatai, kas visas jas jungia, taip pat ir tai, ką atitinkama bažnyčia laiko ypatingu savitumu arba tradicija. Deja, ši tradicija, randama bažnyčioje, dažnai tėra tarsi balastas; bet ji įtakoja bažnyčios narius. Turėtume su tuo atsisveikinti, mat taip galima pažeisti Evangelijos grynumą.
Norime sekti Jėzumi, vieninteliu Juo; – ir nesilaikyti pamaldžių tradicijų, jeigu jos užima Jėzaus vietą. Jėzus yra Gelbėtojas, Atpirkėjas, Padėjėjas, mes skolingi JAM gausybę padėkų! Jeigu kas nors kitas tampa mūsų padėjėju ir patarėju, tada mieliau nusigręžkime. Jei koks nors žmogus – gyvas ar miręs – stovi tarsi tarpininkas tarp manęs ir Jėzaus, tuomet mano žvilgsnis apribotas, ir negaliu Viešpaties matyti teisingai. Tik JIS vienintelis, štai kaip turi būti!
Dėkoju, Jėzau! Tu esi VISKAS man. Tu esi mano Draugas, mano Paguoda, mano Kelias, mano Gyvenimas, mano Džiaugsmas ir mano Aprūpintojas! Kodėl turėčiau žiūrėti į kitus žmones, jeigu jie nėra tokie šventi? Tu esi mano Vienintelis ir mano Viskas! Tik TAU vienam noriu dėkoti!!
Dėkoju, Jėzau! Tu esi VISKAS man. Tu esi mano Draugas, mano Paguoda, mano Kelias, mano Gyvenimas, mano Džiaugsmas ir mano Aprūpintojas! Kodėl turėčiau žiūrėti į kitus žmones, jeigu jie nėra tokie šventi? Tu esi mano Vienintelis ir mano Viskas! Tik TAU vienam noriu dėkoti!!