Drauge su Juo kasdienybės slėnyje – 2017.09.28

Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa.
Evangelija pagal Matą 17, 2
Tai atsitiko ant Atsimainymo kalno. Jėzus su savimi pasiėmė tris mokinius: Petrą, Joną ir Jokūbą. Ten Jis meldėsi. Pasirodė Elijas ir Mozė ir kalbėjo su Juo apie Jeruzalės sugriovimą. Petras nežinojo, ką pasakyti, ir tarė: Mes norime pastatyti tris palapines: vieną Tau, vieną Mozei ir vieną Elijui.“ Tada užslinko spindintis debesis, ir iš debesies pasigirdo Dievo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuos aš gėriuosi; Jo klausykite.“
Tai tikrai buvo ypatingas įvykis mokinių gyvenime. Jie niekada jo nepamiršo. Jėzui pačiam reikėjo šio susitikimo su Dievu, nes JIS turėjo eiti į Jeruzalę ir ten mirti. Dievas nepaliko savo Sūnaus vieno. JIS Jį padrąsino ir su Juo kalbėjosi, jam viską paaiškino.
Mes daugiausia gyvename slėnyje, šešėlyje, kasdienėse smulkmenose, kur visada nušvinta šviesos spinduliai. Slėnyje irgi šviečia saulė, ir pakėlę galvas mes matome dangų. Slėnyje irgi yra gerų, gražių akimirkų! Viena iš jų yra susitikimas su mūsų Viešpačiu. Jau anksti ryte mes galime susitikti su Juo ir gauti palaiminimą dienai, tarsi prisirinktume manos. Visą dieną JIS yra su mumis… Ko turėčiau bijoti? Visą dieną JIS su mumis kalba; – kodėl turėčiau be reikalo nerimauti??? JIS yra Viešpats, kuris manimi rūpinasi ir mane saugo. Aš einu savo keliu ir darau tai, ką turiu padaryti. JIS yra šalia ir man padeda.
Vakar išardžiau mažą batutą ir vienas varžtelis įkrito į žolę. Pamaniau, kad jį surasti padės tik malda, taigi taip ir padariau. Dar nebaigęs melstis jį jau pamačiau. Paprastai tokių varžtelių aukštoje žolėje nerasi. Bet Jam viskas įmanoma! Taigi Viešpats mums padeda mažuose dalykuose, nes Jis mus labai myli.
Jei aš irgi gyvenu slėnyje, saulėtos akimirkos man neuždraustos. Aš pakeliu galvą ir žiūriu į Jį. JIS man kalba. JIS padeda smulkmenose. Taigi mano slėnis tampa dangiška vieta.
Aš ne visada gyvenu saulėtose aukštumose. Tačiau slėnyje, bendraudamas su Juo, jaučiuos taip, tarsi būčiau Atsimainymo kalne. Kaip gražu bus danguje!
Jėzaus veidas pradėjo šviesti, kai Jis kalbėjosi su Dievu. Mums irgi taip nutinka: kai mes su Juo bendraujame, mūsų veidas pasikeičia ir pradeda spinduliuoti. Mus nušviečia Jo spindesys!
Kaip gera su Tavimi bendrauti! Tada mano veidas ima spinduliuoti, ir mano kūnas ima džiaugtis, o mano siela – džiūgauti! Tu paimi kasdienybės sunkumus, su Tavimi galiu būti laimingas! Kaip gerai, kad esi mano pusėje!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*