Tamsiame slėnyje – 2017.09.27

Nors einu per tamsiausią slėnį,
nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.
Tavo ganytojo lazda ir vėzdas – jie mane apgins.
Psalmė 23, 4
Žinoma, mes labiau mėgstame kalnus nei slėnius. Kai Jėzus paėmė mokinius į Atsimainymo kalną, jie iškart norėjo pastatyti palapinę ir likti ten amžinai. Bet Jėzus juos nusivedė atgal į slėnį. Ten laukė žmonės ir darbas dėl Dievo karalystės.
Deja, mūsų gyvenimas vyksta daugiausia slėnyje. Retai teturime atokvėpio valandėlę ar vienos dienos „atostogas“, kai Dievas leidžia mums pakilti į svaiginančias aukštumas ir šiek tiek laiko praleisti šlovėje. Kaip tai nuostabu! Kaip mes norėtume, kad tai tęstųsi amžinai!
Mes turime žinoti: Jėzus prieš gimdamas buvo dangaus šlovėje. JIS nusižemino ir tapo žmogumi, visiškai žmogumi. JIS žinojo, kas yra šlovė, ir žinojo, kad ją vėl turės. Mes matome tik šiandieną, šią savaitę ir galbūt dar kelerius metus. Mūsų horizontas yra gana ribotas. Jėzus atėjo į žemę tarnauti žmonėms ir padaryti mums gera. Būtent todėl mes turime grįžti iš šlovės kalno atgal į paprastą, įprastą darbo slėnį. Mes turime būti Jėzaus vietininkai. Jei visuomet laimingi vaikščiojame aplink, nesame gailestingumo kupini žmonės. Jais tampame tik kasdienybėje, kai vadovaujamės tikėjimu kasdieniuose reikaluose. Būtent kasdienybėje formuojamas mūsų tikėjimas ir charakteris, ne ant šlovės kalno.
Galvojame, kad esame arčiau Jėzaus, kai esame ant kalno. Bet JIS yra slėnyje su mumis, žmonėmis. Ten JIS stovi šalia mūsų, ten JIS apreiškia save, ten JIS vykdo savo mažus stebuklus, savo meilės ženklus, ten JIS klausosi mūsų maldų.
Jėzus buvo dailidė. Daugybę kartų JIS nusimušė nagus, matavo lentas ir atliko nuobodžius, kasdienius ir monotoniškus darbus. Kodėl mums turėtų sektis geriau nei Jam, mūsų Viešpačiui?
Kasdienybėje mūsų tikėjimas išsilaiko: JIS yra šalia. JIS padeda. JIS paguodžia. JIS ištiesina kelią. JIS yra Viešpats.
Kodėl turėčiau bijoti tamsiame slėnyje? JIS čia! Kodėl turėčiau nerimauti? JIS yra Viešpats!
Kodėl turėčiau jausti vienišas? JIS yra su manimi!
Ačiū, Jėzau! Tu tikrai esi Viešpats! Aš tai pastebiu kasdieniame gyvenime. Tu padedi man ir esi šalia. Su Tavimi net pilka kasdienybė yra džiugi. Tau nereikia iš manęs jokių stebuklų, bet ištikimybės. Ir aš būsiu ištikimas.