Mūsų žodžiai atspindi mūsų širdį – 2017.08.21

Jėzus sako:
Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų.
Mato 15, 11
Fariziejai sutriko, kadangi mokiniai nesilaikė mažyčio papročio. Jėzus jiems davė gerą atsakymą. JIS jiems pasakė, kad šie dėl savo pamaldaus papročio Dievo įsakymą laužo, mat jų širdys prieš Dievą kurčios ir užrakintos. Ir garbina jie Jį tik lūpomis. Jie brangina savo tradicijas, kuriose užima pagrindinį vaidmenį, jie myli pinigus, kuriuos užsitarnauja per savo „ypatingąsias taisykles“.
Ir šiandien yra panašiai. Daugelyje bendruomenių ir bažnyčių egzistuoja nerašyti įstatymai ir tradicijos. Jeigu jų laikaisi, esi „geras krikščionis“. Bet kuomet seki Jėzaus žodžiais, su tradicijomis iškyla sunkumų.
Tačiau įsiklausius, iš žmonių kalbos galima suprasti, kur iš tikrųjų yra jų širdis. Kai kurie dažnai kalba itin pamaldžiai, tačiau greitai gali pastebėti, jog domisi jie tik religinėmis tradicijomis ir tuo, ar kitas tiki „teologiškai teisingai“. Jiems visiškai vienodai dėl to, kas įdėta tavo širdyje.
Mūsų mintys formuoja mūsų kalbėjimą. Jei mes itin dažnai galvosime apie svetimas moteris, tai paveiks mūsų kalbėjimą. Jei mes galvosime tik apie futbolą, tai ir kalbėsime daugiausia apie futbolą. Viena moteris buvo labai nusivylusi gyvenimu ir žodžius ji tarė su didžiuliu kartėliu. Kas širdyje yra, tas išeina ir iš burnos! – ir padaro mus nešventais, nešvariais.
Jei Jėzus mūsų širdyse gyvas, tai mūsų mąstymą, mūsų jausmus ir mūsų elgesį formuoja būtent JIS. Tuomet mūsų žodžiai yra lyg balzamas kitiems, nes tai yra Jėzaus žodžiai. Jie kartūs „fariziejams“, tačiau saldūs Dievo vaikams.
Kuomet kalba Dievo žmogus, būtinai pastebėsi Dievo meilę, slypinčią už jo žodžių. Ir negali ant jo pykti, nes matai, kad ir jis nelinki mums nieko bloga. Jis negali mūsų įžeisti, mat mes girdime Jėzų kalbant per jį. Mes pajuntam tikrą užuojautą ir rūpestį.
Maldos žmogus yra kaip Jėzaus burna. Jis visur yra palaiminimas. Jo žodžiai gydo ir guodžia. Jo maldos yra pajėgios tiek širdis, tiek aplinkybes pakeisti.
Leisk mums būti glaudžioj bendrystėj su Jėzumi, tam, kad mūsų žodžiai taptų gyvenimo šaltiniu! Kitus kamuoja Dievo Meilės žodžių troškulys, jie trokšta tikrosios paguodos, tikros užuojautos, supratimo bei patarimo. Mes norime būti Jėzaus burna. Kaip tai gali įvykti, jei JIS neturi valdžios mūsų širdyse?
Taip, Viešpatie, noriu būti Tavąja burna. Įdėk man gyvenimo žodžius, kuriuos ištarčiau tiems, kuriems jų reikia. Apvalyk mano širdį, manųjų žodžių šaltinį! Ir apsigyvenk Tu manojoj širdy, valdyk ten, ir Savo būdu persmelk mano mąstymą, jausmus, kalbėjimą ir elgesį!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*