Neaprėpiama Dievo meilė – 2017.08.02

Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas:
mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!
1 Jono laiškas 3, 1
Natūralius dalykus mes galime matyti savo akimis, bet nematerialių – ne. Meilę, džiaugsmą ir ramybę galima matyti tik širdies akimis.
Dievo meilę apskritai galima matyti ir jausti tik tuomet, jei atvertos širdies akys!
Taip pat galime matyti tėvo meilę savo vaikams. Gerose šeimose matome, kaip tėvas rūpinasi savo vaikais. Jei sūnus patenka į bėdą, tėvas dėl jo kovoja.
Dievo meilę galime matyti ir jausti tik tuomet, kai atvertos širdies akys!
Tėvo meilė savo vaikams taip pat gali būti matoma. Gerose šeimose matome, kaip tėvas rūpinasi savo vaikais. Jei sūnus patenka į bėdą, tėvas kovoja dėl jo. Kai jis pareina namo iš darbo, kiekvienas labai džiaugiasi. Kai jis laisvas, jis skiria laiko vaikams… Taip, jis jais rūpinasi, mielai su jais užsiima ir leidžia laiką! Jis taip pat rūpinasi, kad jie mokytųsi prisiimti atsakomybę ir elgtųsi kaip suaugę.
Mūsų dangiškasis Tėvas džiaugiasi savo vaikais! JIS mielai leidžia su jais laiką. Net tada, kai jie vieni, JIS yra šalia ir apkabina juos ramybe, džiaugsmu, meile, apsauga ir gailestingumu. JIS mielai padeda! Jis mielai kalbasi! Jis mėgsta klausytis!
Kaip nuostabus, kai broliai ir seserys yra kartu, o tarp jų yra VIEŠPATS; kai JIS randa tikėjimą, pasitikėjimą ir atviras širdis! Tada JIS išlieja savo džiaugsmo Dvasią ir tarpusavio meilę. Tada JIS gana dažnai leidžia įvykti stebuklams, kurie mus dar labiau nudžiugina. Taip, kaip nuostabu, kai JIS aplanko savo vaikus ir mes kartu giriame Jį už Jo gerumą ir artumą!
Matydamas savo  brolius ir seseris, kartais mąstau: Na, ir kompanija!  Kiek daug sužeistų širdžių, tiek daug aštrių liežuvių, tiek daug šiurkštumų, tiek daug to, kad netobula… Tikrai marga krūvon sumestų vaikų kompanija… ir aš pačiame jos vidury. Taip, aš priklausau čia – aš, su savo šiurkštumais ir kampuotumais. Ir ne ten, kur viskas tobula, tylu ir šventa. Čia yra gyvenimas, čia yra mano broliai ir seserys! Dievas tapo jų tėvu, nes JIS juos taip myli. Jiems reikia šios gydančios meilės!
Taip, Dievo vaikai – visa tai yra tikras fenomenas. Bet Dievas juos išsirinko. Jie yra Jo vaikai, Jo princai ir princesės. JIS juos saugo. Ir jei kuris nors „atkrinta“ ir sugrįžta į seną gyvenimą, JIS visada yra šalia, JIS bėga paskui savo vaiką, kol šis grįžta namo. Dievo meilė yra neišmatuojamai didelė!
Ačiū, Tėve! Kaip gerai, kad Tu padarai mane savo vaiku! Tu apvalai mane nuo visų priemaišų ir apgyvendini manyje savo Dvasią. Taip, aš noriu tave taip pat mylėti, bet Tu pamilai mane pirmas.