Blogi laikai – 2017.07.27

Nors jūs ir sumanėte man pikta, Dievas pakeitė tai į gera.
Pradžios 50, 20
Juozapas buvo savo brolių parduotas kaip vergas. Egipte jis buvo namų vergu pas vieną turtingą žmogų. Bet jo žmona linkėjo pikta, taigi Juozapas pateko į kalėjimą. Ten jis sėdėjo ilgus metus. Nors jis nebuvo kaltas.
Jonas ilgai išbuvo dykumoje, valgė žiogus ir medų, rengėsi kupranugario kailiu, gyveno olose. Mes net nežinome, kiek laiko jis taip gyveno.
Jona buvo įmestas į jūrą ir nuskendęs. Didžiulė žuvis, kurią Dievas kaip tik tam ir sukūrė, Joną prarijo. Padėtis dėl to nepagerėjo…
Keliaudamas į Damaską Paulius turėjo daug neramumų ir ginčų. Taigi keletui metų jis pasitraukė į dykumą, į ramybę.
Jėzus pats 40 dienų praleido dykumoje ir badavo.
Kiekvieno šventojo gyvenime rasime tokių gąsdinančių laikų, kalėjimo, dykumos, chaoso, mirtinų kovų ir kitokio blogio. Mes sakome, jog taip Dievas tikrina tikėjimą. Bet JIS puikiai žino mūsų tikėjimą! Dėl to yra geriau sakyti, kad JIS stiprina mūsų tikėjimą. Kaip kad jėgos sportininkas vis didesnius svorius išstumia, taip ir šventasis kovoja vis sunkesnes kovas, kol Dievas mano, kad jis yra pakankamai stiprus. Savojoje karalystėje JAM nereikia silpnuolių, kurie po pirmo lietaus pabėga. Kol esame išbandymų laikotarpyje, nežinome, ką Dievas nori pasiekti, kokie yra JO tikslai. Mes galime pasitikėti tik tuo, kad JIS visada, kiekvieną sekundę laiko virš mūsų Savo rankas ir saugo nuo visko, kas yra ne mūsų jėgoms. Šis pasitikėjimas mus ir stiprina!
Vėliau mes žinome, dėl ko buvo naudingi tie sunkūs laikai ir esame dėkingi, jog tuo metu JIS puikiai pasirodė.
JIS yra šalia, net jei tuo metu nešviečia jokia šviesa, ar nežydi jokia rožė, kai niekas nebegarbina, kai viskas, atrodo, jau baigiasi…
Ir kai mes pagaliau atiduosime savo valią į JO rankas, tada diena mums nušvis.
Ačiū, Jėzau, Tu visiškai laikai mano gyvenimą Savo rankose. Buvo sunkių laikų ir dar sunkesnių laikų ateis. Bet virš visko aš matau Tavo mylinčią, stiprią ranką, dėl to esu saugus.