Tik subrendusiems dera stiprus maistas, tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga.
Laiškas hebrajams 5, 14
Pripratimas….toks besiformuojantis reikalas. Prastų įpročių sunku atsikratyti, o gerus, naujus įpročius sunku prisijaukinti. Bet Jėzus renkasi teigiamų įpročių kelią, kad taptume dvasiškai stiprūs ir tvirti. Vaikams yra ypatingai svarbu, kad egzistuotų tvirtos, aiškios taisyklės. Šiandien taip, rytoj anaip, o poryt jau visiškai kitaip… šitaip vaikai niekuomet nežinos, kaip jiems elgtis. Arba: šiandien bausmė, rytoj nieko tokio, poryt – pagyrimas. Tokiu būdu jie niekuomet netaps pastoviais, tvirto charakterio žmonėmis. Įprotis… mūsų gyvenime yra labai tvirtų įpročių. Jie formuoja mūsų gyvenimo būdą ir siekiamus tikslus. Kai kurie žmonės pasitenkina stebėtinai mažu. Kai kuriems norisi vis daugiau ir daugiau.
Krikščionis atsibunda ryte, dėkodamas Dievui už naktį, už apsaugą bei meldžiasi naujai dienai. Tuomet jis atsikelia ir besiprausdamas dėkoja už apvalymą nuo visų nešvarumų ir nuodėmių. Pusryčiaudamas jis dėkoja už dvasinį peną. Melsdamasis už ateinančią dieną jis dėkoja, kad Dievas yra šalia ir padeda. Dirbdamas dėkoja Dievui, kad gali dirbti ir taip aprūpinti save bei savo šeimą. Dėkingumas yra įprotis.
Taip pat ir draugiškumas. Lygiai taip pat ir Biblijos skaitymas. Reguliarus maldos laikas – irgi. Nuolatinis buvimas pokalbyje su Dievu, nesvarbu – viešajame transporte ar automobilyje bebūtum – taip pat yra įprotis.
Turime atkreipti dėmesį į savo įpročius! Ir jeigu norime augti dvasiškai, turime laikytis tokių įpročių, kurie tam padėtų. Tapau truputį tingus, tačiau ir vėl norėčiau kiekvieną rytą išeiti pasivaikščioti, tą laiką išnaudodamas maldai. Tik tas oras…ir dar šuo…ir darbas… Tiek daug dalykų mane nori nuo to sulaikyti, ir kartais jiems pavyksta. Bet aš ir vėl lavinsiu šį įprotį ir man pasiseks! Man reikia pabūti su Viešpačiu vienumoje, aptarti su Juo dieną ir visa kita. Pasivaikščiojimo metu būnu Jam atviras bei galiu girdėti Jo balsą. Man yra ypatingai svarbu šį įprotį susigrąžinti.
O nuo kitų įpročių, kurie man tapo itin mieli, privalau atprasti. Jie vagia mano laiką, energiją, galbūt net ir sveikatą. Bet tai juk taip sunku, tai – tikra kova. Kaip gerai, kad Jėzus mums padeda!
Taip, Jėzau, noriu Tavimi sekti! Už tai norėčiau atsikratyti tik vieno: blogų, nenaudingų įpročių. Taip pat išmokti naujų. Padėk man, nes mano senasis Aš tapo tooooks tingus ir ištižęs! Ačiū, Tu turi kantrybės, bet kartu – ir tvirtą ranką, kuri mane nukreipia. Man Tu turi gerų tikslų!