Jokūbas, pasiekęs žinomą vietą, apsistojo nakvoti, nes saulė jau buvo nusileidusi. Paėmęs iš tos vietos akmenį, pasidėjo po galva ir toje vietoje atsigulė miegoti. Jis sapnavo. Žiūri, stovi laiptai…
Pradžios 28, 11
Anuomet sapnai ir vizijos krikščionių bei tikinčiųjų gyvenime buvo itin svarbūs. Juk juos dovanoja Dievas.
Pradžios 28, 11
Anuomet sapnai ir vizijos krikščionių bei tikinčiųjų gyvenime buvo itin svarbūs. Juk juos dovanoja Dievas.
Jokūbui sapne Dievas parodė, ką JIS planuoja, ir kas yra skirta tik Jokūbui. JIS davė jam didžiulį pažadą. Nubudęs ryte Jokūbas išsigando, nes ši vieta buvo šventa. Jis pavadino ją Beteliu, Dievo namais.
Iš velnio taip pat gali kilti sapnai, bet jie mums kelia išgąstį ir baimę. Dievas dovanoja vizijas apie tai, ką mūsų gyvenime JIS nori padaryti pozityvaus;- jei tik mes tai leisime.
Joelis taip išreiškia taip (3, 1): Tada išliesiu savo dvasią ant visos žmonijos, – jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų seni žmonės sapnus sapnuos, o jūsų jauni žmonės turės regėjimus… Tuomet, kas tik šauksis VIEŠPATIES vardo, bus išgelbėtas”.
Dievas vizijas ir sapnus įdeda į mūsų gyvenimą. Tik jie neišsipildo be mūsų indėlio. Mes turime jų aktyviai siekti! Turime ieškoti atvirų durų. Net jei šimtas kelių pasirodo esą nepraeinami, turime ieškoti toliau tam, kad mūsų vizijos įvyktų. Žengiame pirmyn Jėzaus vardu ir harmonijoje su Juo, mūsų Viešpačiu! Neturime leistis įbauginami ar vadinami išprotėjusiais. Maldoje, kalbantis su Viešpačiu, įgausime naujų jėgų. Kiti bus pavargę ir paiki, o mes bėgsime tolyn, nes JIS mums duoda stiprybės.
Kartais turime būti itin kantrūs, ir visų pirma kai ko išmokti, kol mūsų vizijos įgaus kokį nors pavidalą. Bet Viešpats niekad neapleis savo tikslo, susijusio su mumis. Ir jei būsime su Juo susiję, JIS ves mus to tikslo link. Be Jo mes negalime paskubėti. Negalime „ilsėtis ant sofos” ir atsidėti vien savo hobiams. Turime išlikti artimi su Juo – toks mūsų gyvenimo uždavinys.
Kartais turime būti itin kantrūs, ir visų pirma kai ko išmokti, kol mūsų vizijos įgaus kokį nors pavidalą. Bet Viešpats niekad neapleis savo tikslo, susijusio su mumis. Ir jei būsime su Juo susiję, JIS ves mus to tikslo link. Be Jo mes negalime paskubėti. Negalime „ilsėtis ant sofos” ir atsidėti vien savo hobiams. Turime išlikti artimi su Juo – toks mūsų gyvenimo uždavinys.
Tik susijungus, tik pokalbyje su Juo mūsų vizijos taps tiesa.
Tik turėk drąsos, varyk bejėgystes šalin, kelkis ir eik! JIS paims tave ant rankų ir kartu jūs bėgsite tiesiai į tikslą. Tavo gyvenimas turi prasmę ir tikslą – pasitikėk Juo.
Ačiū, Jėzau! Net man esant senam Tu įgyvendini Savo žodį. Tu paimi mane ir nuneši ten, kur Tu nori, kad būčiau. Tu padovanojai man sapnus bei vizijas, ir tik su Tavimi jos taps realybe. Ačiū!
Ačiū, Jėzau! Net man esant senam Tu įgyvendini Savo žodį. Tu paimi mane ir nuneši ten, kur Tu nori, kad būčiau. Tu padovanojai man sapnus bei vizijas, ir tik su Tavimi jos taps realybe. Ačiū!