Dangaus kopėčios – 2017.07.08

Jis sapnavo: žiūri, laiptai stovi žemėje, o jų viršus siekia dangų, ir Dievo angelai jais laipioja aukštyn ir žemyn. Žiūri, VIEŠPATS stovi prie jo …
Pradžios 28, 12–13
Kopėčios į dangų… Jei žmonės būtų žinoję, kur jie esą, būtų visi bandę jomis lipti. Bet jie, deja, nežinojo, kad Jėzus yra šitos kopėčios. Ir taip jie vis ieško ir ieško, bet neranda kopėčių į dangų.
Jie ieško Dievo, bet randa tik religiją arba išmintį. Jie ieško laimės, kurią pažadėjo Dievas, ir gauna pinigus, garbę, pigią meilę, bet ne laimę. Jie trokšta gyvenimo, dieviško gyvenimo, ir baigia alkoholyje. Jie netiki, kad Jėzus yra kopėčios, kuriomis galima užlipti į dangų.
Be to, daugelis krikščionių lieka stovėti ant pirmųjų pakopų. Jie pavargo lipti toliau. Jie mano esą jau gana aukštai, ir jiems šito pakanka. Jie patenkinti tuo, ką pasiekė kaip krikščionys.
Jėzus nori mums suteikti šventą nepasitenkinimą! Jei esami arti Jo, JIS įdeda į mūsų širdis troškimus. Dėl šių dalykų turime nepaliaujamai melstis ir uoliai bei energingai jų imtis.
Paulius dažnai rašo, kad mes turėtume nekantriai kažko siekti, pavyzdžiui, aukštesnių dvasinių dovanų, taikos, to, kas yra viršuje, ir kitų dvasinių dalykų. Jis negalėjo nurimti tol, kol nebaigė savo kelio.
O mes? Mes dažnai nuobodžiai sėdime ant sofos, nes ilsimės ant kopėčių arba atostogaujame pakeliui į dangų. Esame patenkinti tuo, ką turime. Skamba labai krikščioniškai, tačiau taip nėra.
Visomis jėgomis siekime daugiau! Jėzus tau parodys, ko JIS iš tavęs tikisi ir kaip yra tave apdovanojęs. Tavęs laukia labai, labai dideli dalykai! Neapsiribok tuo, ką jau pasiekei.
Labai, labai glaudžiai prisišliejus prie Jo, atsiranda troškimai ir valia įgyvendinti stebuklus. Georgas Miuleris prieš keletą šimtų metų rūpinosi apie 10.000 našlaičių neturėdamas nė cento. Dievas atsiuntė maisto, drabužių, darbuotojų – visko. Bernardas su žibintu rankoje kiekvieną naktį  didžiųjų miestų centruose ieškojo beglobių vaikų. Kai kiti ėjo miegoti, jis pasiimdavo savo žibintą ir ieškodavo vaikų, gyvenančių gatvėje. Jėzaus meilė išplėtė Teresos širdį ir ji buvo gailestingumo angelas.
Leiskite, kad Dievas jus apimtų daugiau! JIS vis dar turi numatęs keletą dangaus kopėčių laiptelių, kuriais turi užlipti. Nebūk žmogiškai patenkintas, bet verčiau dvasingai nepatenkintas!
O, Jėzau, atleisk, jei aš pernelyg įsipatoginau! Tu trokšti daugiau man ir iš manęs. Ir Tu nori man padėti vis daugiau ir daugiau. Vis daugiau ir daugiau… Toks turėtų būti mūsų šūkis! Kiti gali nusiraminti, Tu turi man kai ką daugiau!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*