Ką Dievas myli labiausiai? – 06.07.2017

Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.
Evangelija pagal Joną 13, 23
Jonas tai užrašė; – jis buvo mokinys, kurį Jėzus mylėjo. Manau, yra nuostabu, kai žmogus gali pasakyti: aš esu tas mokinys, kurį Jėzus myli. Arba kai moteris gali pasakyti: Jėzus mane pasirinko, aš esu Jo meilė.
Buvau susirinkime. Ten mūsų buvo dvylika. Ir Jėzus paklausė manęs, ką Dievas myli labiausiai?
Aš apsidairiau aplink ir pamačiau 12 žmonių su jų klaidomis, raukšlėmis, randais, nesėkmėmis… viskas ne kaip pas idealius žmones. Trys iš jų jau pabuvoję kalėjime, vienas labai „kvepėjo”, daugelis anksčiau girtuokliavo. Ką Jėzus mylėjo labiausiai? Aš žinojau save ir savo istoriją, tikrai nebuvau geresnis nei kiti. Kurį JIS myli labiausiai?
Tėvas su dvylika sūnų sėdėjo prie vakarienės stalo. Čia atėjo svečias, valgė kartu su jais ir paklausė tėvo, kurį iš savo sūnų jis myli labiausiai. Tėvas peržvelgė ratą. Tuomet pagalvojo, kad mylimiausias jam jaunėlis, jis juk taip gražiai dainuoja, jo dainos paliečia žmonių širdis. Tada jis pamatė vyresnyjį ir pagalvojo, jog šis jam mieliausias. Jis puikiai žaidžia futbolą ir vieną dieną taps garsia žvaigžde. Ir trečiasis, šį jis mylėjo labiausiai. Jis treniruoja savo raumenis, stilingai šukuoja plaukus, palaiko gerą figūrą. Ir tada dar ketvirtasis, jis mylimiausias. Ir tada dar kitas ir dar vienas…. Tiesa, pagalvojo tėtis, jie visi, kiekvienas atskirai, man yra mylimiausi. Juk tai nuostabūs sūnūs!
Čia atėjo dar vienas svečias. Jis prisėdo ir pažiūrėjęs į vyriausiąjį sūnų, teigė, jog šis pamelavo, todėl yra melagis. Antrasis sūnus pavogė, todėl yra vagis. Trečiasis apgavo, taigi jis yra apgavikas. Ir taip jis vardijo iki pat jauniausiojo sūnaus. Visi buvo padarę blogų dalykų.
Pirmasis svečias iš palto ištraukė knygą ir pradėjo ją vartyti. Aa, štai! Taip, pirmasis pamelavo, tai tiesa. Bet šis įrašas perbrauktas raudonai. Antrasis vogė, irgi tiesa, bet ir tai išbraukta raudonai… Visiems dvylikai brolių visi įrašai buvo perbraukti raudonai. Nebeliko nieko, kuo juos būtų galima apkaltinti.
Taip jau yra su mūsų dangiškuoju Tėvu: visos mūsų kaltės išbrauktos raudonai Jėzaus krauju. Niekas nebegali mūsų apkaltinti. Niekas daugiau mūsų nebeskiria nuo besąlygiškos Tėvo meilės. JIS teisus: visi dvylika vaikų yra patys geriausi ir labiausiai verti meilės! Ir kiekvienas iš jų atskirai yra tas, kurį Tėtis myli labiausiai.
O Jėzau! Kaip gerai, kad Tu atleidi visas kaltes! Per Tave aš galiu ateiti pas Tėvą ramia sąžine. Dėl Tavęs esu Jo didžioji meilė ir esu mokinys, kurį JIS myli labiausiai! Padėk man, nuolat tikėti bei pasinaudoti tuo, jog visos mano kaltės likviduotos ir mano Tėvas mane myli! Kartais man pritrūksta tikėjimo… Prašau, Jėzau, padėk!