Mano sesuo iš gatvės – 0.07.2017

Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.
Evangelija pagal Matą 25, 40

Jėzus pasakoja apie Teismo dieną. Žmones JIS dalina į ožius ir avis, avims sakydamas: ateikite ir ženkite į Dangaus karalystę! Nes aš buvau nuogas, jūs mane aprengėte. Buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote. Buvau ligonis, ir jūs mane aplankėte. Buvau kalinys ir jūs atėjote pas mane. Buvau ištroškęs, ir jūs mane pagirdėte. Neturėjau, kur miegoti, ir jūs mane priglaudėte. Tuomet „avys” Jo klausia: kada gi taip buvo? Kada gi mes Tave tokį matėme? Tuomet Jėzus sako: kiek kartų tai padarėt vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.
Šiandien atsitiko tokia istorija. Su automobiliu stovėjau prie šviesoforo ir pamačiau seną, aklą moterį, norėjusią pereiti gatvę. Žinoma, pirmiausia aš pradėjau melstis, kad Jėzus padėtų jai kirsti gatvę. Taigi likau stovėti ir laukti, net kai užsidegė „žalia”. Meldžiausi toliau. Meldžiausi kaip koks čempionas, atlikdamas visus ritualus, melsdamasis maldomis, kurios kitiems buvo sėkmingos ir kurias kartą buvau girdėjęs. Beveik tris valandas meldžiausi už šią vargšę, aklą moterį. Bet su ja buvo tik blogiau. Saulė ją degino, lietus permerkė ją kiaurai ir ji šalo. Bet Dievas neturėjo pasigailėjimo. JIS nepadėjo. Palaipsniui man atėjo dvejonės, ar Dievas apskritai išklauso maldas…
Ši išgalvota istorija labai aiškiai parodo, kaip mes, krikščionys, slepiamės už savo maldos ir perleidžiamm pasauliui jo likimą. Blogai, tai tikras atsakomybės trūkumas!! Žinoma, kiekvienas protingas žmogus būtų išlipęs iš mašinos ir padėjęs moteriai gatvėje. Bet mes ieškom naudos, kurią norime gauti tik malda. Mes norime, kad Dievas padarytų darbą, kurį atlikti mums savęs pernelyg gaila.
Šiandien aš ir vėl mačiau savo naująją draugę Rūtą. Tarp kitko aš paprašiau savo jautrios nosies ir kvapas man neturėjo reikšmės. Tiek ji, tiek aš džiaugėmės vienas kitą matydami. Dar norėjau jai duoti sumuštinių, bet neišdrįsau paklausti, kur ji gyvena. Mums reikia atvirų namų tokiems Dievo vaikams, kur jie galėtų trumpai pagyventi ir pailsėti.
Jėzui reikia mūsų rankų ir kojų. Šioje žemėje JIS neturi nieko kito, tik mus. JAM reikia mūsų bendradarbiavimo.
Malda yra gerai, bet vien tik ji pasaulio nepakeis. Vien tik darbais taip pat nieko nepasieksime. Malda ir darbai priklauso kartu! Bet kuomet Jėzus visiškai gyvens mumyse, mums nebereikės papildomai melstis, mes staiga imsime veikti, čia pat, mūsų Viešpaties akivaizdoje.
Ačiū, Jėzau, Tu mane išgelbėjai! Tau nebuvo gaila mane paliesti ir mylėti. Padėk, kad neturėčiau jokių kliūčių padėti kitiems! Kodėl turėčiau Tavęs prašyti to, ką ir pats galiu padaryti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*