Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat aš sugebu gero trokšti, o padaryti – ne. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu … Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! Bet ačiū Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!
Laiškas romiečiams 7, 18f, 24f
Paulius kartą buvo visiškam dugne. Ne tuomet, kai nuskendo jo laivas, bet kai Jėzus sutiko jį pirmą kartą. – Sauliau, – tada klausė jį Jėzus, – kodėl tu mane persekioji? Ir Pauliui staiga pasidarė aišku: juk buvo visiškai ne tuo žmogumi. Jis galvojo, kad jis tarnauja Dievui, norėdamas išnaikinti krikščionišką mokslą, leisdamas krikščionis užmėtyti akmenimis bei mesti juos į kalėjimą. Jis buvo ištikimas fariziejus, griežtas kitiems, o taip pat ir pats sau. Pavyzdingas, kaip iki tol jis galvojo. Ir štai Jėzus su savo vieninteliu trumpu klausimu sugriauna visą jo pasaulėžiūrą ir visą jo gyvenimą. Jis buvo pasiklydęs, siekė blogų tikslų ir nusidėjo Viešpačiui. Uff, ir kas dabar? Jis šimtu procentų sugadino savo santykį su Dievu. Štai tada Paulius buvo visiškam dugne, visiškai parklupdytas ant žemės. Nieko blogesnio šiam perfekcionistui jau negalėjo nutikti. Viskas niekais.
Kas niekada nebuvo taip žemai, taip sugniuždytas, taip sunaikintas dėl savo kaltės, tas niekuomet nesupras, kas yra malonė ir išpirkimas, tas nežinos, kaip ten yra ant Atsimainymo kalno, tas galbūt net nepažįsta Jėzaus.
Nes Jėzus atėjo surasti ir išgelbėti to, kas buvo prarasta. JIS nori sunaikinti velnio darbus. JIS nori mus sutaikinti su Dievu.
Kas niekuomet veidrodyje nematė savęs, kas niekad nematė nuodėmių ir nesėkmių bedugnės, kas nežino, kiek gero ir blogo yra galintis, atpirkimą ir išlaisvinimą per Jėzų gali suprasti tik iš dalies.
Kas gali savo kaltę ir polinkį nuodėmei pateisinti ir sumenkinti, tam galbūt ir nereikia Jėzaus atleidimo. Galbūt Jėzus už jį mirė veltui!
Mūsų kaltės ir nuodėmės buvo tokios didelės, kad Jėzus už jas turėjo mirti. JIS nemirė už gėrį ir už tuos, kurie paprastai yra geri, bet tik kartais, tik truputį nusideda.
Džiaukis, jei JIS parodo tau tavo bedugnę. Taip JIS daro tik norėdamas pagaliau tave išpirkti. Jo malonė yra didžiulė ir kur kas galingesnė už tavąsias nuodėmes. Taip, JIS yra Malonė asmens pavidalu. Ir tik malonė gali tave išgelbėti.
Ačiū, Jėzau, Tu priimi mane, nors tesu aš beviltiškas nusidėjėlis! Tu kiaurai matai mane, bet vis tiek mane myli; – kaip galiu tai suvokti? Bet aš sulaukiu Tavo malonės, Tavo atleidimo, Tavo atpirkimo ir išgelbėjimo. Prieš Tave esu, Viešpatie, pasigailėk manęs!!
Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio
Autorius: Frank Lauermann