Šventasis Dievas pas prislėgtuosius – 2017-06-30

Juk aukščiausiasis, prakilnusis, amžinasis,
kurio vardas – Šventasis, sako taip:
„Šventose aukštybėse gyvenu
ir su sugniuždytaisiais bei prislėgtaisiais buvoju,
kad pakelčiau prislėgtųjų dvasią
ir atgaivinčiau sugniuždytųjų drąsą.
Aš nekaltinsiu amžinai,
nei visuomet pyksiu …“
Izaijo knyga 57, 15 – 16
Taip, Dievas yra švenčiausias, teisiausias ir amžinas. JIS gyvena šviesoje ir savo didybe apgaubia mus, sėdi soste ir viską valdo, tad be Jo nėra gyvenimo.
Dievas yra toks didis, kad mes net neturime jokios galimybės prie Jo prisiartinti. Tad JIS ateina pas mus. Tačiau ne pas galinguosius, bet pas sugniuždytuosius ir prislėgtuosius, pas mažuosius, nuolankius, kurie supranta, kad be Dievo nieko negali, ateina pas tuos, kurie Jo ieško ir nori būti išgelbėti, kurie Jį myli, gerbia ir atkreipia dėmesį.
Dievas žengia lėtai. Kas būtų tada, jei JIS pasirodytų su visa savo didybe? Dievas mėgsta mažuosius, prislėgtuosius ir sugniuždytuosius, kurie Jo ieško. Jam malonu būti su tokiais. Dievas suteikia tokiems žmonėms drąsos, kuri nukreipia juos, suteikia viltį, jėgų, džiugesio ir stiprybės.
Dažnai dėl savo nesėkmių esame kalti patys. Tačiau tai visai nesvarbu amžinajam Tėvui. JIS myli savo vaikus! Tad JIS gelbsti iš nuodėmių, priklausomybių, priespaudos ir dvasinių kančių.
Dievas nei kaltina, nei pyksta. Per Jėzų atleidžiamos nuodėmės, tad JIS neturi jokios priežasties pykti ant mūsų.
Tačiau dažniausiai problema yra mumyse. Mes jaučiamės prislėgti, sugniuždyti ir nesileidžiame, kad mus paguostų. Mums patinka virti savame katile, gailėtis savęs ir niurzgėti. Ak, kaip man blogai sekasi! – tai leidžia mums kartais jaustis gerai.
Net patys negalime patikėti, kad Dievas nepyksta ant mūsų. Mes patys esame įpykę ir galvojame, kad Dievas turėtų pykti dar labiau! Tačiau Biblijoje aiškiai parašyta, kad JIS atleido mūsų kaltes. Mums tereikia apsispręsti, kuo mes tikime: priekaištais sau ar Dievo žodžiu. JIS negali nukreipti tinkama linkme prislėgtųjų, kurie tiki savo niurnėjimu.
Dėkoju, Tėve danguje, kad esi su manimi! Tu esi šalia, kai man sekasi blogai, kai esu prislėgtas, Tu paguodi. Atleisk, kartais užtrunka, kol leidžiuosi būti guodžiamas. Gera, kad Tu turi tiek daug kantrybės!!