Įpročio jėga – 2017.06.24

Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo.
Hebrajams 5, 14
Daugelis krikščionių yra kaip maži vaikai, kuriems visada reikia tik pieno. Juodos duonos jie negali suvirškinti. Tačiau Dievas nori padaryti mus stabiliais ir tvirtais, kad galėtume atlaikyti visus pasipriešinimus ir nemalonumus ir juose net galėtume augti. Priešas tegul galanda dantis, jis mūsų neįveiks!
Bet daugelis suklumpa pasirodžius pirmiesiems sunkumams ir aimanuoja. Visuose sunkumuose jie nori greitos Dievo reakcijos ir pagalbos, nesvarbu, ar tie sunkumai būtų dideli, ar maži. Jie „išūžia Dievui ausis“, o jeigu JIS neišklauso, tai dar ir bendruomenės. Ir visi turi už juos melstis ir juos guosti. Dievas nori, kad skubėtume tapti subrendusiais!
Dievui reikia tvirtų, nepalaužiamų žmonių, kurių neįveikia jokie sunkumai. Jie pažįsta Dievą ir žino, kad Juo galima pasitikėti. Ir savigailai jie neskiria jokio dėmesio. Jie šlovina Jį, kuris juos jau ne kartą išgelbėjo.
 Jėzus mus atpirko ir išgelbėjo. Čia mes Jam negalėjome padėti, nes šis dalykas mums buvo per didelis ir per sunkus. Jėzus turėjo dėl visų tai padaryti.
Bet dabar jau mūsų reikalas augti tikėjime. Mes turime nusitverti Jo rankos, pasiryžti Juo pasitikėti ir žingsnis po žingsnio eiti į priekį. JIS nepašalins nuo mūsų šio augimo proceso.
Mes turime ugdyti tvirtus įpročius, kad galėtume formuoti savąjį tikinčiojo gyvenimą. Daugelis keliasi rytais šiek tiek anksčiau, kad pasikalbėtų su Juo ir paskaitytų Bibliją. Kai kurie važiuoja į darbą traukiniu ir tą laiką išnaudoja Biblijos skaitymui. Kai kurie važiuoja į darbą automobiliu ir visą kelią meldžiasi. Kai kurie vakarais atsisako televizoriaus ar Facebook ir tą laiką panaudoja bendravimui su Dievu. Tokiu ar panašiu būdu galima išugdyti tvirtą įprotį kalbėtis su Juo.
Taip pat ir mūsų mąstymas bei kalbėjimas apie kitus žmones priklauso nuo suformuoto įpročio. Jei mūsų mąstymas apie kai kuriuos žmones yra labai negatyvus ir nuvertinantis, tai Jėzus nori tokį mąstymą pakeisti į meilę. Bet ir tam reikia “įpročio”! Tačiau tai nevyksta automatiškai, mes turime tai ugdyti ir nuolat nugalėti patys save.
Dėl Jėzaus mes mielai tai darome. Ir su Juo pasiseks. Per lavinimąsi ir senojo žmogaus įveikimą mes ugdome Naująjį žmogų, kuris vis labiau panešėja į Jėzaus paveikslą.
Rezultatas? Nauji žmonės, mieli, patrauklūs kitiems, pilni vidinės ramybės, paslaugūs, draugiški, kantrūs …beveik tokie, koks buvo ir Jėzus. O kaina? – Įveikti save ir ugdyti naujo gyvenimo įpročius.
Kaip gerai, Jėzau, kad Tu man padedi tame! Taip, aš noriu panešėti į Tave ir taip gyventi, kaip matau Tavyje. Kaip gerai, kad Tu atleidi man tai, ko aš neįveikiu, ir mane nuolat drąsini eiti į priekį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*