Tavo naujas vardas – 2017.06.19

“Tu būsi vadinama nauju vardu,
kurį tau suteiks pats VIEŠPATS.
Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje,
karališka diadema savo Dievo dešinėje.“
Izaijo 62, 2-3
Ne paslaptis, kad ginčo metu kitam žmogui pavadinti yra naudojami įvairiausi ir, dažnai, ne patys gražiausi vardai. Tuo tarpu įsimylėjimo stadijoje, priešingai -šnibždami mylimajam į ausį visokie mažybiniai žodeliai. Vardą, kuriuo vadiname kitą, mes suvokiame kaip „programą“, kaip kito žmogaus savybių įvardijimą. Tas vardas parodo, kuo mes tą kitą žmogų laikome. Savo mažylį aš dažnai vadinu „didysis“, nors jis mūsų šeimoje mažiausias. Bet, žinoma, kažkada jis bus didelis!
Simoną Jėzus pavadino Savo mokiniu ir davė jam Kefo, Petro, kuris reiškia Uola, vardą. Jėzus, dar prieš viskam įvykstant, žinojo, kad Simonas vieną dieną taps Uola.
Dievui nėra nežinomų dalykų. Kiekvienai žvaigždei JIS davė savo vardą ir kiekvieną gyvą sutvėrimą JIS šaukia savo vardu. JIS žino tuos milijonus žmonių vardų ir kiekvienam jų JIS turi sukūręs mažybinį vardą. Žmogų ir Dievą, iš tiesų, sieja labai intymus ryšys. Kartais melsdamasis už kokį žmogų pavadinu jį: Dievo numylėtinis! Arba: Princesė! Arba: Ištikimas ir stiprus didvyris! Maždaug taip skamba ir mūsų vardai, kuriuos sukūrė Dievas. Tame varde slypi tiek vilties ir švelnumo! Taip, Dievas, prieš sukurdamas, sudeda į jį visą Savo meilę.
Taip pat ir Tau JIS turi tam tikrą vardą, kurio niekas kitas nežino, bet tas vardas yra įrašytas Jo knygoje. Tavo vardas parodo, koks brangus tu Jam esi.
Dėkoju, Tėve, Tu vis labiau ir labiau pažįsti ir myli mane! Kaip švelniai Tu ištari mano vardą. Tu žinai, kad ilgiuosi pripažinimo, meilės bei dėmesio, ir visa tai Tu nori man suteikti. Taip, Tu sukūrei mane dar negimusį. Ačiū, kad taip myli ir įvertini mane! Dėkoju, kad taip gerai galvoji apie mane, iš tikrųjų, Tu esi mano gerasis Tėvas!!