Netikėjimas, tinginystė ir baimė – 2017.06.14

Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“
Evangelija pagal Joną 5, 8
Jėzus dalyvavo šventėje Jeruzalėje. Ten buvo tvenkinys, kuriam priklausė keletas stoginių. Ten gulėdavo ligoniai ir laukdavo, kol pajudės vanduo. Kas pirmas įšokdavo į vandenį, tas pasveikdavo. Prie tvenkinio buvo vyras, išgulėjęs jau 38 metus. Kai Jėzus sužinojo, kiek laiko vyras jau guli, JIS paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ Vyras atsakė:  „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. Esu per lėtas!“ Jėzus tarė jam: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“
Bet vyras galvojo sau: „Esu paralyžiuotas, labai sergu. Kaip aš atsikelsiu? Kaip aš paimsiu savo gultą?“ Tada Jėzus paėmė gultą ir jį tiesiog išmetė. Žmogus paniro į vandenį. Jis mataravosi ir yrėsi rankomis: „Padėkite, aš negaliu plaukti, aš paralyžiuotas!“ Jėzus ištiesė jam gelbėjimosi ratą. Bet kai vyras norėjo jį pagriebti, Jėzaus traukė ratą vis toliau ir toliau. Vyras mataravosi judėdamas priekin vos vos nenuskęsdamas. Jis išplaukė į krantą. Jėzus ištiesė ranką tarsi norėdamas jį ištraukti. Tačiau kai žmogus siekė įsikibti į Jėzaus ranką, šis patraukė ją. Prireikė beveik pusvalandžio, kol vyras galiausiai išsikapanojo. „Taip, – tarė Jėzus, – Aš tau sakiau, kad esi sveikas. Dabar pats įsitikinai! Tau pavyko! Dabar imk savo gultą ir eik namo!“
Na, mes žinome, kad istorija ne tokia. Ir Jėzus yra ne toks – negailestingas, kietaširdis.
Galbūt būtų neblogai, jei Jėzus šitaip su mumis bendrautų. Taip dažnai esame pargriauti ir sakome: „Nebegaliu! Esu paralyžiuotas, neįgalus, neturiu jėgų, neturiu stiprybės!“ Bet Jėzus retai tepaima mūsų gultą ir vietoj to įstumia mus į šaltą vandenį.
Gideonas buvo jauniausias šeimoje. Bet Dievas jį išsirinko, kad išlaisvintų Izraelio žemę iš priešų rankos. Gideonas įveikė bet kokius galimus sunkumus. Bet, galų gale, Dievas tarė: „Kadangi esu su tavimi, tau pavyks. Gideonas patikėjo Dievu ir ėmė veikti. Dievas jam padėjo ir jis išlaivino Izraelį.“ (Žr. Teisėjų 6)
Mes dažnai esame tingūs ir netikime. Mes gulime ant žemės ir verkšlename: „Nebegaliu!“ Bet Dievas sako: „Kadangi esu su tavimi, tau pavyks.“
Mūsų „nebegaliu“ kartais yra didelės tinginystė ženklas. Kadangi žmogus nenori, jis slepiasi po liga, silpnumu, dideliu darbo krūviu ir kt. Dievas labai aiškiai šaukia, bet mes susigalvojame priežasčių, kodėl negalime paklusti. Iš netikėjimo gimsta tinginystė (o gal netikėjimas iš tinginystės?) ir pamažu – baimė. Kas niekada neatsistoja, bijo suklupti. Bijo įvairių reikalavimų, bijo suklysti… Ir taip mieliau lieka gulėti.
Netikėjimas, tinginystė ir baimė eina koja kojon viena su kita…
Padeda tik viena: kelkis ir eik, nes JIS padeda!
Ačiū, Jėzau, Tu esi nuostabus Viešpats! Tu turi kitų būdų, kaip mane pakelti. Tu esi žmogus, kuriuo aš pasitikiu ir todėl atsistoju! Aš atsisakau bet kokios tinginystės ir visokio negalėjimo, netikėjimo ir baimės – aš noriu Tavimi pasitikėti!