Kai JIS mus sujuosia – 2017-06-03

Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, – kitas tave perjuos ir ves, kur nenori“.
Evangelija pagal Joną 21, 18
Būdamas jaunas judėjau į priekį Jėzaus vardu. Visur kalbėdavau ir diskutuodavau apie Jėzų. Retai kuris pajėgdavo atlaikyti mano argumentus ir pritarti mano logikai. Tačiau beveik niekas neatsigręžė į Jėzų, nors visus įtraukdavau į diskusijas.
Taip, aš pats susijuosiau ir ėjau ten, kur norėjau. Savo vardu skelbiau apie Jėzų, vadinau Jį VIEŠPAČIU, bet neteikiau Jam garbės, rinkau argumentus, bet nesiekiau bendrystės su Juo. Tai buvo tik savęs įprasminimas, o kitiems tai neatnešė nieko gero. Šiandien man dėl to labai gaila.
Vėliau prasidėjo klausinėjimo metas. Į ką ir kuo aš tikiu? Biblijoje skaičiau apie Jėzų ir Jo pasekėjus, tačiau mano gyvenimas atrodė kitaip. Mano mintis buvo užvaldžiusi nuodėmė ir aš negalėjau to išvengti.
Tačiau kaip gera, kad Dievas manęs pasigailėjo! JIS tyčia leido man klaidžioti, kad galiausiai galėčiau Jį surasti. Surasti Jo veidą, pajausti Jo buvimą, o ne pasikliauti vien sausa logika, Biblija ir teologija. Po ilgo ieškojimų ir abejonių laiko Dievas pasirodė man. Kaip gera!
Tuo metu nebereikėjo veiksmo, buvo tik ramybė. Nebuvo jokių argumentų ir logikos, tik džiaugsmas, nebuvo teisių ir įstatymų, tik išganymas, malonė ir gailestingumas. Kas gi nenorėtų vieno pakeisti kitu?
Taip aš atradau ramybę, kuri yra aukščiau už protą. Tad Dievas apjuosė mane, suteikė jėgų ir pasiuntė tuo keliu, kurio aš pats niekada neieškojau. Kiek daug nuotykių laukė manęs!
Mane apjuosusi jėga yra Šventoji Dvasia. Jos pasirodymą mūsų gyvenimuose galime prilyginti dinamitui. Tai yra jėga ir džiaugsmas! Tuomet kelias dienas net nemiegojau, tik džiaugiausi ir šlovinau! Kaip gera buvo po tiek metų paieškų, abejonių, savigraužos! Tai buvo lyg balzamas mano žaizdoms.
Dievas siunčia mus tuo keliu, kurio iš tiesų mes net neieškome. Jo idėjos puikios! Dievas suteikia mums jėgų eiti būtent tuo keliu ir Šventoji Dvasia užima vis daugiau vietos mūsų širdyse. Ji leidžia mums patirti Dievo džiaugsmą.
Šis džiugesys yra toks užkrečiantis, kad net geba pakviesti kitus atsigręžti į Dievą. Tokiu būdu, o ne per diskusijas, subrandinami vaisiai …
Dėkoju, Jėzau, kad pasirodei man! Dėkoju, kad Tu ir Šventoji Dvasia, teikianti jėgų ir džiaugsmo, gyvena manyje. Tu esi nuostabus ir su Tavimi nėra kada nuobodžiauti! Taip, aš tikiuosi iš Tavo dvasios, Tavo džiaugsmo ir gilios, viską įveikiančios ramybės, dar daugiau!