Gimęs aklas – 2017-05-26

„Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“.
Jono evangelija 9, 39
Pas Jėzų yra viskas visiškai kitaip! Tai kaip mes mąstome, yra priešingybė to, ką galvoja Dievas.
Kas yra regintysis, o kas yra aklasis? – iškart kyla klausimas, kai perskaitome šią eilutę iš Biblijos. Jėzus išgydė vyrą, gimusį aklą. Mokiniai Jėzaus klausė: Kas kaltas? Jis ar jo tėvai, kas šito nusipelnė? Jėzus atsakė: Tai ne dėl kaltės. Jis aklas, nes jame turi apsireikšti Dievo darbai. Jėzus uždėjo vyrui ant akių šlapio purvo ir nusiuntė prie Siloamo tvenkinio, tai vadinama patepimu, (kalbant apie krikščionis).
Kai neregys nusiplovė akis, jis praregėjo. Tačiau vyras nesuprato, kas jį pagydė. Fariziejai apklausė vyrą, nes šis išgydymas įvyko prieš įstatymą, šabo dieną. Jie suvokė, kad niekas nėra išgydęs aklo gimusio žmogaus ir manė, kad Mesijas negali to padaryti šabo metu. Tad fariziejai pyko ir ilgai diskutavo. Jėzus pasirodė aklam gimusiam ir paklausė: Ar tiki Mesijumi? Šis atsakė: Parodyk man jį, kad tikėčiau! Jėzus tarė: JIS stovi priešais tave. Tada išgydytas sušuko: Tikiu, Viešpatie! Keli fariziejai stovėjo šalia ir viską stebėjo. Jėzus pasakė: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“. Žinoma, fariziejai buvo įsiutę.
Mes visi gimstame akli. Juk tuomet galime įžvelgti tik tai, kas arčiausiai. Su laiku mūsų matymo laukas didėja ir mes aptinkame vis daugiau. Tėvai, vėliau mokytojai mums aiškina, ką mes turime matyti. Tačiau daugelis tokių aiškinimų yra paveikti žmogiškosios nuomonės. Anksčiau griaustinis buvo laikomas dieviškuoju garsu, dabar tai yra tiesiog elektros iškrova. Anksčiau Dievas buvo visa ko pradininkas ir gyvenimo kūrėjas, šiandien viskas paremta likimu. Ką matome mes, kai išeiname pasivaikščioti? Šiukšles ant tako? Subjaurotą gamtą? Matome žemę po kojomis, dulkes? Ar mes matome debesis, saulę, žvaigždes? Ar matome už visų šių dalykų slypintį Dievą ir ar džiaugiasi mūsų širdis? Ar visgi matome tik katastrofas, besikeičiantį klimatą ir atominį karą?
Jėzus nori, kad praregėtume. JIS nori, kad sąmoningai žvelgtume į Jo viešpatiją. Turime pamatyti Jo kuriamus stebuklus! Kur krypsta mūsų akys?
Jėzus nori nuplauti mums akis, kad mes pamatytume Dievo didybę ir išpirkimą ant kryžiaus, kad neliktume akli Dievo realybei. Todėl nusileido Jo Šventoji Dvasia. Leiskime jai veikti, kad atpažintume Dievą, matytume Jėzaus didingumą ir visuose darbuose matytume Šventąją Dvasią.

VIEŠPATIE, atleisk, jei esu aklas ir daugelyje dalykų nematau Tavęs! Prašau, atverk man akis, nes esu aklas Tavo būčiai ir Tavo darbams! Nuplauk mane!