Tyra širdis – 2017.05.17

Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
Evangelija pagal Matą 5, 8
Tiesą sakant, mano mama kilusi iš netikinčios aplinkos, kur iš tikėjimo ir bažnyčios buvo juokiamasi. Malda buvo silpnumo ženklas. Vis dėlto, kai buvau mažas, mama kiekvieną vakarą su manimi meldėsi: „Aš esu mažas, mano širdis yra tyra, niekas kitas negyvens joje, išskyrus Jėzų.“
Gal vargas išmokė ją melstis? Nežinau. Nežinau, iš kur ji žinojo šią maldelę ir kodėl visada su manimi meldėsi tik ją. Nežinau, ar ji meldėsi ir su mano broliais ir sesėmis. Pamenu tik savo vaikystės košmarus. Jie aplankydavo kiekvieną naktį ir turėdavau keltis ir eiti pasiguosti pas mamą.
Kaip vaikas aš labai rimtai vertinau šią maldą – nežinojau jokios kitos maldos ir manęs niekas nesiejo su tikėjimu. Tai buvo visai atskiras pasaulis, kurio nežinojau.
Bet Dievas yra visagalis! Jam viskas įmanoma! JIS matė, kad tas berniukas rimtai priėmė tą maldelę ir joje išsakė visus savo ilgesius. Žinoma, jis stengėsi būti švarus ir geras. Bet bėgant metams atslinko nuodėmės. Bet Dievas niekada nepasidavė dėl šio berniuko ir jį sekė. JIS suvedė su tikrais tikinčiaisiais. Neilgai trukus aš tapau krikščioniu, t. y. pažinau Kristų ir Dievą. Po to dar prireikė šiek tiek laiko, kol supratau, kas yra nuodėmė ir atleidimas. Tik vėliau pilnai tai suvokiau. Nes jaučiausi nešvarus, nešventas, negabus, nemylimas, nevertas ir visoks koks ne-.
Atleidimo džiaugsmas, šis kiekvienos nuodėmės ištrynimas, buvo milžiniškas. Šis priimtinumo Dievui per Jėzų jausmas buvo tiesiog nuostabus! Galiausiai tapau tyras, šventas, teisus, mylimas, vertingas… Galėjau dainuoti tik „Aleliuja!“
Iki šiol kovoju dėl tyros širdies. Vėl ir vėl turiu pasakyti: „Jėzau, prašau, apvalyk mano širdį, atleisk man mano nešventumą ir padėk man!“ Ir Jėzus visada ateina ir padaro savo atleidimą manyje tikrą: šis šventumo džiaugsmas, ši sąjunga su Dievu, pripildyta Jo meilės!
Taip man išsipildė žodžiai: „Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.“
Ši kova būti geram turi baigtis. Man nebereikia visada visko atlikti gerai. Negaliu būti kaip Jėzus; nes esu nusidėjėlis. Dabar JIS viską daro manyje: JIS siunčia Šventąją Dvasią, kuri daro mane panašų į Jėzų. Aš visada leisiu Jam darbuotis manyje. Aš priklausau Jam, o JIS man. Kaip tai gerai! Kaip atpalaiduoja po visų kovų!
Ačiū, Jėzau!!! Tu davei man tyrą širdį, Tu padarai mane teisų, Tu paimi visą kaltę ir visas nesėkmes! Taip, aš išsitiesiu į Tave kaip gėlės į saulę. Prašau, gyvenk manyje vis daugiau ir būk visada šalia, nes man Tavęs reikia.