Meilės įrodymas – 2017.05.09

Verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu.
Evangelija pagal Luką 7, 38
(Vadinsiu šią moterį Marija, nors dėl to ir nesutariama.)
Kaip jautėsi Jėzus, kai Marija patepė jam kojas brangiu tepalu, laistė ašaromis ir šluostė plaukais? Ar Jam buvo nejauku? Ne. Ar JIS liko abejingas ir bejausmis? Ne, tikrai ne.
Manau, Jėzus suprato tai, ką tai reiškė: Marija mylėjo Jėzų labiau nei visa kita. Ji suprato: JIS yra šventas, Dievo pasiuntinys, Išganytojas, kuris išgydo širdį, sielą ir kūną. JIS sako man „taip“, nors mato mane kiaurai – bet mato meilėje, be jokio pasmerkimo. Marija nebuvo itin pamaldi ir ji žinojo, kad Jėzui tai žinoma. Ir vis dėlto Jis ištarė jai neabejotiną „taip“. JIS stovėjo šalia jos, nors kiti juos atmetė. Kaip ji galėjo nemylėti tokio Viešpaties?
Jėzus pamatė šį meilės įrodymą. Jis nuoširdžiai jį priėmė iš jos rankų, nes tai buvo jos išgydymo ir meilės ženklas.
Jėzaus širdis ištirpsta tokioje meilėje, kurią parodė Marija. JIS pats vos nepravirko. Nes JIS atėjo dėl tokių žmonių kaip Marija ir norėjo mirti dėl jos ant kryžiaus. Šią akimirką ji galėjo prašyti ko tik norėjo – Jėzus vargu ar būtų pasakęs „ne“.
Jei mylėtume Jėzų taip karštai, kaip Marija, argi Jis mums ko nors neduotų? Argi JIS visko neatiduotų, kad tik mus apsaugotų? Argi Jis neapipiltų mūsų meilės ženklais ir dovanomis? Pats Jėzus yra meilė ir kai mes Jį mylime, atsiranda vienybė, kuri negali būti sunaikinta. Viską – iš tikrųjų viską – JIS daro iš karštos meilės.
Dabar Jėzus sėdi Dievo dešinėje. Bet JIS nepasikeitė, JIS vis dar yra toks pats. JIS atsako į savo vaikų meilę. Ši meilė liečia Jo širdį.
Štai kodėl mes norime pradėti iš naujo Jį mylėti. „Kam daug buvo atleista, tas daug myli“ – sako Jėzus. Štai kodėl taip svarbu, kad mes nesumenkintume mūsų kaltės ir nelaikytume mažmožiu ar „nelaimingu atsitikimu“. Mūsų kaltė yra baisi, nes mes ignoravome Tą, kuris už mus mirė, ir atsukome Jam nugarą. Mes inoravome Jo meilę arba išnaudojome savo poreikiams tenkinti. Mes pasislėpėme už knygų ir pamokslų ir neiškojome Jo paties. Mes valandų valandas galvojome apie Dievą, bet nesikalbėjome su Juo ir Jo nesiklausėme. Jei mūsų kaltė prieš Jį mums atrodo didžiulė, tada atleidimas yra milžiniškas ir mūsų meilė Jam bus didelė ir karšta.
Taip, Viešpatie, aš myliu Tave! Ne tik Tavo žodžius ir pažadus, bet Tave patį! Taip, noriu būti arti Tavęs ir praleisti savo dienas su Tavimi. Ilgiuosi Tavęs, nes Tu pirmas mane pamilai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*