Pamiršti save – 2017.05.02

Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
Mt 6, 33
Šį rytą galvoju apie tai, kas yra sunkiausia gyvenant tikėjimu. Ir – nuostabu – priėjau išvados, kad sunkiausia yra matyti Jėzų. Nukreipti savo žvilgsnį nuo savęs, nuo svarbių pareigų ir darbų, rūpesčių ir problemų, nuo nuodėmių ir nesėkmių, nuo pareigų, tėvų, vaikų ir sutuoktinių ir atsisukti į Jėzų –tai prieštarauja mūsų prigimčiai. Mes norime viską daryti patys, net jei iš tikrųjų nesiseka ir tai netgi žinome. Mes visada žvelgiame tik į save pačius, į mūsų stiprybes ir nesėkmes, mūsų jausmus, ypač, kai jie sužeidžiami. Todėl negalime matyti Jėzaus – nei Jo, nei Jo Karalystės, nei Jo teisumo – tik iš arti matome patys save.
Štai kodėl Jėzus pasako tokius kietus žodžius: Kas nemiršta sau ir neseka manimi, negali patekti į Dangaus Karalystę. Galų gale mes turime išsilaisvinti nuo savęs!
Kai kurie žmonės yra labai kalbūs. Jie plepa su visais ir apie viską. Kaip Dievas džiaugtųsi, jei jie viską aptartų su Juo ir po to sulauktų Jo atsakymo! Kai kurie žmonės rūpinasi vien savo jausmais. Koks Dievas būtų laimingas, jei jie kreiptųsi į Jį, patirtų išgijimą ir pakiltų virš savo jausmų! Kai kurie mato tik pareigas ir darbą – be jų viskas žlugtų. Kiek motinų balansuoja ant išsekimo ribos, kiek tėvų turi triūsti ir triūsti be pabaigos! Kada jie ateina pas Viešpatį, kuris jiems padeda visa pakelti? Kuris suteikia jiems atgaivą, naują viltį ir jėgų? Kuris nuima atsakomybės naštą? Kada jie pagaliau atiduos viską į Jėzaus rankas vietoj to, kad patys reikalautų?
Kiek bendruomenių gyvena be jėgų? Kodėl jos nemato Jėzaus – tikėjimo pradininko ir atbaigėjo? Tada jie matytų Dievo visagalybę ir gailestingumą, o ne savo apgailėtiną patirtį. Prabudimas įvyksta tada, kai priimame Jėzų ir Jo žodžius rimtai. Tada savigaila ir susigūžimo į save būsena praeina it kokia nemaloni patirtis.
Te mumyse įsivyrauja Dievo galia ir Jo Karalystė! Įsileiskime Jo jėgą ir viltį! Lai nesiskųsime dėl savo kalčių, o būsime atnaujinti Jo teisumo! JIS apie viską pagalvojo, JIS gali prisiimti atsakomybę, JIS yra be galo stiprus, kad išpildytų savo pažadus!
Kaip gerai, Jėzau, kad man nereikia pasikliauti vien savo jėgomis! Kaip gerai, kad Tu padedi man nešti mano naštas! Taip, Tu netgi neši mane patį, o taip pat ir mano naštą… Kaip galėčiau nesidžiaugti ir nepalengvėti? Padėk man žvelgti į Tave ir visu kitu per daug nesirūpinti! Tu esi mano Gerasis Dievas!!!