Agresija ir išgelbėjimas – 2017.04.25

Tavo rūpesčiui buvau patikėtas nuo gimimo, nuo motinos įsčių tu buvai mano Dievas.
Psalmė 22, 11

Su vienu draugu turėjau gilų pokalbį. Nors jis jau daugelį metų buvo krikščionis ir yra parašęs daug straipsnių apie Dievo meilę, kovojo su agresija. Jis pats ilgai nesuprato, kodėl visuomet reaguodavo agresyviai, nors mylėjo Jėzų ir visada prašydavo būti nuo to išlaisvintas. Po daugelio metų Dievas jį išvadavo. Galbūt iki tol jis nebūtų galėjęs to suvokti?
Anksčiau jį aplankydavo keistos mintys, kurios negalėjo kilti iš jo paties. Vyras nuolat mąstydavo, kad jei jo vaikai butų šalia, jis lengvai susmeigtų į juos peilį. Kartą ar du – tiesiog taip. Labai paprasta.
Jis puikiai žinojo, kad šios mintys atėjo ne iš jo, nes jis mylėjo savo vaikus. Taigi vyras kreipėsi į brolius, viską atvirai papasakojo, ir jie meldėsi su juo. Jėzaus vardu jie išvarė šią žmogžudystė dvasią. Po to aplankė ramybė, šios mintys nebesugrįžo. Išliko tik agresyvi nuotaika.
Jis rado trumpą straipsnį apie abortus ir jų pasekmes motinai, tėvui ir išgyvenusiems vaikams. Jame jis perskaitė kai ką netikėto: abortas mus padaro agresyvius. Viskas tapo aišku: jis jautė pyktį ir įtūžį dėl to, kad jo motina norėjo nutraukti nėštumą. Bet dėl kažkokių priežasčių tai nepavyko. (Mes žinome, kad Dievas įsikišo savo stipria ranka ir neleido jai to padaryti.) Tik motinos ir sūnaus santykiai buvo dviprasmiški: ji turėjo jį mylėti, nes šis buvo jos vaikas; bet negalėjo, nes berniukas buvo tarsi gyvas jos kaltės įrodymas. Vaikas visada žinojo, kad mama jo nemyli, ir dėl to kentėjo. Jis negalėjo suprasti, nors motina stengėsi iš paskutiniųjų. Tai buvo šalta, kaltės kupina meilė. Dėl šios kaltės nukentėjo ir mamos santuoka. Kaip ir kiti broliai bei seserys. Berniukas nuo vaikystės mąstė apie savižudybę ir įsivaizdavo, kad kiti žmonės irgi nori jį nužudyti. Koks vargas visiems!!!
Vyras seniai žinojo, kad jo motina ketino daryti abortą, ir buvo jai atleidęs. Nuo tada jis ėmė ją labai mylėti, nes suprato situaciją, kurioje buvo motina. Bet tik dabar paaiškėjo, kaip giliai tai paveikė visus, kurie dalyvavo šioje istorijoje – net ir jį patį.
Nuo tada jis galėjo atnešti Jėzui savo agresyvumą, blogą nuotaiką, pyktį ir įtūžį ir Jėzus visa tai paėmė. Dabar vyras tikrai laisvas. Tai tęsėsi daug metų, bet išgelbėjimas nugalėjo. Jėzus yra tikrasis Gelbėtojas. JIS netgi gali apšviesti tokius dalykus, kurių nežino joks žmogus. JIS yra nuostabus Gelbėtojas!!!
Ačiū, Jėzau! Pavedu save į Tavo rankas, nes Tu linki man gero! Tau nėra jokių ribų – Tavo išgelbėjimas ir atleidimas yra tooookie begaliniai, kad net negaliu suprasti. Tu esi Viešpats, kuriuo mielai seku, kuriuo aklai pasitikiu ir kuris išgydai bei išgelbsti. Dėkoju, kad atleidi visas nuodėmes, net jei jos ir didelės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*