Pamąstymas – balandžio 14 d.

VIEŠPATIE, mūsų Valdove,
koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje!
Tu iškėlei savo šlovę virš dangų.
Kūdikių ir žindomųjų lūpomis Tu paskelbei
apie savo jėgą savo priešams,
kad nutildytum priešą ir keršytoją.
Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą,
į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei:
Kas yra žmogus, kad jį atsimeni,
ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?
Jį padarei ne ką menkesnį už angelus,
garbe ir šlove jį apvainikavai.
Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams,
jam po kojų visa padėjai:
Visas avis ir jaučius,
net lauko žvėris,
padangių paukščius ir jūrų žuvis,
ir visa, kas jūros takais plaukioja.
VIEŠPATIE, mūsų Valdove,
koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje!
8 Psalmė
Kaip gražiai Dievas suformavo žmogų ir kiek daug gebėjimų jam suteikė! Jis iš tiesų viską valdo žemėje. Bet yra tiek daug žmonių, kurie visai neatitinka Dievo atvaizdo. Kiek daug netaktiškų egoistų ekonomikoje ir politikoje, kiek daug žmogžudysčių, žudymo žodžiais ir darbais. Ne, tai ne tie žmonės, kuriuos Dievas suplanavo! Nuodėmė iškreipė Dievo atvaizdą ir padarė jį blogio atvaizdu. Ir grįžimas į tikrąjį savo pašaukimą įmanomas tik tuomet, kai Dievui vėl leisime būti VIEŠPAČIU. Tuomet žemė tikrai taps „dangiška“ vieta!
Dievas pasakė TAIP žmogui. JIS pasilieka prie savo nuomonės, nors daug kas vyksta ne taip, kaip turėtų. JIS žmogaus neatsisako. JIS laukia jo!
Dievo skirtas žmogui TAIP jam turi didžiausią reikšmę. Yra daug žmonių, klausiančių savęs, kur yra jų vieta gyvenime. Daugelis išgyvena beprasmybę, tuštumą ir vienatvę. Daugeliui rūpesčių suteikia jų pačių blogumas. Kiti gi visur jaučiasi atstumtais ir nesugeba pasitikėti savimi. Daugelis susikuria sau nuosavą mažą pasaulį, kuriame gali gerai jaustis. Kiti gi jaučiasi tokiais nevertais, kad jie yra pakeliui į susinaikinimą. Žmogus tarsi sklando beorėje erdvėje; jis prarado santykį su žymiai didesniu už jį.
Dievas yra čia! Tik JIS gali išgydyti žmogaus širdį nuo netinkamo, nepatenkinto paties savęs. Tik JIS gali išgydyti ten, kur atstūmimas padarė gilias žaizdas. Tik JIS gali žmogų sugrąžinti į jo pašaukimą. TIK JIS!!!!!!!!!!!!!
Ačiū, Jėzau, Tu esi Atpirkėjas! Tu atvesi mane į pašaukimą, kurį man paskyrei ir kuriam mane sukūrei. Tavyje mano širdis randa išgydymą ir pasitenkinimą. Tavo TAIP man yra mano vilties pagrindas. Kaip gerai, kad Tu esi!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*