Tik per malonę – 2017-03-24

Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą.
Laiškas efeziečiams 2, 8

…ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų.
Jūs esate išgelbėti … Kalbama dabarties, bet ne praeities forma! Tai reiškia, kad jūs ne buvote, bet esate išgelbėti!
Tai yra tokia būsena arba vis pasikartojantis išgelbėjimas.
Būtų nelabai gerai, jei Jėzus man tik kartą būtų atleidęs nuodėmes ir nuo tada aš gyvenčiau puikiai – šitaip nesugebėčiau. Tad aš labai džiaugiuosi šiuo vis besitesiančiu išgelbėjimu. JIS nuolat gelbėja mane.
Gelbėjimas tai išlaisvinimas iš nuodėmių. Dievas jas atleidžia. Taškas ir baigta. JIS nediskutuoja, nuodėmes galima tik atleisti, kad jos dingtų, retai kada jas galima pateisinti. Jei mes pasišvenčiame Jėzui ir JIS grynina mūsų gyvenimą, tai JIS atleidžia visas nuodėmes. Jei nusprendžiame gyventi kaip krikščionys, greitai pastebime, kad mūsų širdis netiki. Net, atrodo, neįmanoma gyventi pagal Dievą. Nuolatos neramina negeros mintys, plūsta blogi žodžiai arba net daromos nuodėmės. Tad atleidimas yra nuolatos reikalingas!
Kaip gera, kad Jėzus mane pažįsta ir žino: vyrui nuolatos reikia atleidimo. Jis teigiamai nusiteikęs, bet gali suklupti, tiek daug galvoja apie pasaulį … Taip, jis kažkiek jau išmokęs, žino daugiau nei anksčiau, tačiau jam daug ko trūksta. Šiam vyrui reikia atleidimo visados!
Taip Jėzus galvoja apie mane. O palaipsniui aš supratau, kad savi darbai manęs neišgelbės, galiu stengtis kiek tik noriu, nepadės. Tad aš suvokiu, kokia galinga yra Dievo malonė. Per malonę esu išgelbėtas, nes JIS mane myli! Taip, aš suvokiu: per malonę …Kaip gera, Jėzau, kad Tu mane myli ir randi išeitį!!!
Tad man sekasi gerai, nes dėl Dievo malonės man atleidžiamos didelės ir mažos nuodėmės.
Tačiau po kurio laiko tapau nekantrus ir pradėjau sau priekaištauti. Tuomet keikiu save ir galvoju, Dieve, daryk taip pat, nes nejaučiu Tavo būties!
Tačiau perskaitau: per malonę … Tad kurgi pasiliko mano tikėjimas? Visiškai nebetikiu Jo malone! Žinau, ką turiu daryti:

VIEŠPATIE, atleisk už mano netikėjimą! Apginkluok mane Šventąją Dvasia, kuri man padėtų tikėti! Taip, VIEŠPATIE, noriu tikėti Tavo meile ir malone!