Viskas veltui ir tuščiai? – 2017.03.19

Aš sakiau: Veltui dirbau,
be reikalo ir tuščiai eikvojau savo jėgas;
bet pas VIEŠPATĮ yra mano teisingumas,
pas Dievą mano atlyginimas.
Izaijo 49, 4
Visi stiprūs Dievo vyrai (o taip pat ir moterys) išgyvena kartais silpnus momentus. Elijas iškovojo Dievui didelę pergalę, o po to neteko jėgų ir bėgo nuo Jezabelės grąsinimų. Jis gulėjo po krūmu, kur Dievas jį surado ir vėl atstatė iš naujo. Toks nusiminimas ir drąsos netekimas, kuris mus kartais užklumpa, yra kiekvienam gerai žinomas. Viskas be reikalo ir veltui …  Vos nesigriebiama virvės.
Bet mūsų Dievas yra ištikimas! Tokiame varge JIS nepalieka mūsų vienų. JIS mus aplanko ir vėl atstato. Mes galėtume sakyti: Visos mano pastangos buvo tuščios, ilgus metus aš kovojau ir dabar viskas sužlugo … Bet Dievas pažįsta mane ir mano pastangas, JIS vienintelis gali tai įvertinti.
Kai kurie trokšta iš karto savo atlygio ir siekia žmonių pripažinimo. O kai kurie nori tik VIEŠPATIES pagyrimo ir tada jie yra laimingi. Pirmieji turi savo atlygį, – o tie, kurie pasitiki Dievu, gauna dievišką atlygį. Saugokitės, kai žmonės pritariamai džiūgauja! Kai kurie evangelistai mėgaujasi savo pasekėjų pagyrimais  …. ir užmiršta, kas jiems duoda nurodymus, kad tai Jėzus.
Dievas žino mūsų pastangas. JIS mus įstatė į darbą ir tikisi, kad būtume Jam ištikimi ir savo darbą atliktume ištikimai. Nesvarbu, ar tai būtų mūsų vaikai ar didelė visuomeninė misija. Jam iš pradžių reikia mūsų ištikimybės, o vėliau suteiks ir sėkmę.
JIS norėtų, kad savo darbą mes atliktume su Juo. Jei viską darysime savo jėgomis, greitai pavargsime. Jei užduotis spręsime kartu su Jėzumi, JIS padės ir suteiks mums naujos drąsos. Net ir tada, kai gulime prislėgti ant žemės, nes viskas žlunga, JIS vis dar čia ir padeda mums atsikelti. Nes JIS viską numatė iš anksto ir vis dėlto turi planą.
Taip, mano atlyginimas pas Dievą. Aš stengiausi ne veltui, nors kai kuris kelias ir buvo klystkelis. Aš bandžiau, bet nesisekė. Dabar Dievas plačiai atidarė duris, ir aš galiu eiti Jo palaiminime, Jo rankos vedamas. Tai daug laisviau, be kovos ir spazmų.
Ačiū, Jėzau, Tu esi su manimi! Tu imi mane už rankos, ir mes einame kartu gyvenimo keliu. Kartais esu nusivylęs ir netekęs drąsos, bet Tu dažnai matai visai kitą dalykų pusę. Taip, aš pasitikiu Tavimi! Mano gyvenimas turi prasmę, tikslą ir jis ne veltui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*