Be paliovos melskitės!
1 Tesalonikiečiams 5, 17
Kodėl Dievas šitai „įsako“? Be paliovos melstis… Kaip tai įmanoma, jei turi vaikų ar dirbi
Viename vyrų susitikime pokalbis pasisuko apie maldą. Vienas po kito vyrai pasakojo apie savo patirtį. Išaiškėjo štai kas:
- Jei ryte neturi ilgesnio ar trumpesnio maldos laiko su Viešpačiu, tada diena paprastai būna pilna streso. Ir vėliau dieną paprastai taip ir neatsiranda daugiau laiko ir ramybės tyliai maldai su Viešpačiu – tiesiog per daug darbų. Būtinai atsikelsiu pusvalandį anksčiau, bet šio laiko su Viešpačiu nė už ką neatsisakysiu.
- Nuolatos dieną esame bendrystėje su Viešpačiu. Mes viską Jam pasakojame, dėl visko kreipiamės, nuolat Jam dėkojame už kiekvieną mažą ir didelį dalyką, ir klausomės, ką JIS nori pasakyti. Kartais mes gauname lemiamų įrodymų prieš atsitinkant kokiai nelaimei.
- Malda yra pasitikėjimo klausimas. Kova su Dievu dėl kokių nors prašymų baigiasi ir lėtai pažadina pasitikėjimo maldą. Mums nebereikia Dievo užpulti darant ką nors ypatinga; mums nebereikia Jo įtikinti, kad viena ar kita įvyktų. Mes galime pasitikėti, kad JIS daro tai, kas teisinga. Į mūsų maldos gyvenimą ir širdį tai atneša daug ramybės.
Kaskart, kai pokalbis su Dievu nutrūksta, tada Jo dangišką ramybę pakeičia nepasitenkinimas. Vietoj džiaugsmo apima kovinga nuotaika, vietoj pasitikėjimo Dievu atsiranda neramybė, susikoncentravimas į save ir rezignacija. Kaip gėlė ant palangės, negaunanti vandens, mūsų lapai nuvysta, sudžiūva ir atrodo varganai.
Dievui nereikia mūsų maldos. Bet mums reikia!!! Kodėl? Nes Dievas „įsako“ be paliovos melstis ir turėti gilios maldos laiką. Ir toliau be paliovos melskis, melskis nesustodamas, ir visada už viską dėkok!
Ačiū, Jėzau, Tu linki man gera. Todėl visą dieną nori su manimi kalbėtis. Kaip gerai, kad Tu esi šalia, Jėzau! Kas būčiau be Tavęs???