VIEŠPATS visuomet bus tau vadovas,
sausros išdegintoje šalyje tave pasotins.
Jis atnaujins tavo jėgas, –
būsi tu nelyginant laistomas sodas,
kaip niekad neišsenkantis šaltinis.
Izaijo 58, 11
Mūsų kelionėje yra daug klaustukų. Kai žvelgiame atgal, dažnai kyla didelis klausimas, ar viena arba kita iš tikrųjų buvo gerai, o galbūt kitas kelias galėjo būti geresnis? Ir tai, ką nusprendėme šiandien, ar taip ir turi būti? Gal rytojus parodys, kad klydome? O kas bus rytoj, poryt ir kitais metais? Mes to nežinome.
Kai įsitveriame į Dievo ranką, Jis sklando virš mūsų gyvenimo. Jis mato mūsų gyvenimą tarsi iš paukščio skrydžio. Vienus dalykus Jis leidžia tam, kad susilpnintų mūsų išdidumą; o kitus sunkius dalykus leidžia tam, kad ieškotume Jo paguodos. Jei mūsų gyvenimas visada butų buvęs labai sėkmingas, mes tikriausiai nebūtume patikėję.
Tas pats vyksta šiandien ir vyks ateityje. Jis leido priimti neteisingą sprendimą, nes nori, kad taptume priklausomi nuo Jo ir Jo malonės. JIS leido įvykti nesėkmei, kad mes ieškotume Jo paguodos ir pagalbos. Jei viskas sekasi, mums nereikia Jo palaiminimo. Tada mes greitai Jį pamirštame.
Taigi aš galiu pasakyti „taip“ savo gyvenimo keliui, praeičiai ir ateičiai. Aš žinau: Viešpats yra aukščiau visko. Jis dažnai mane išgelbėjo varge. Tai užtikrintas saugumas. Dabar galiu priimti mažesnes nesėkmes, nes iš Dievo perspektyvos tai visai nebaisu. Aš žinau, kad Jis amžinai mane ves. Jei Jį apleidžiu, Jis yra šalia ir grąžina mane į teisingą kelią. Koks nuostabus šis saugumas! Ji mane drąsina. Galiu klysti – Dievas saugo! Tai suteikia daug laisvės, kurią JIS man suteikia.
Kartais esame „sausros išdegintoje šalyje“. Emociškai mes tarsi gulime ant menčių. Neliko nieko, ką kažkada turėjome. Tarsi Jobas, kuris visko neteko, net sveikatos. Bet net ir sausros išdegintoje žemėje JIS yra su manimi, JIS pasotina mano kūną ir sielą, sustiprina mano kūną.
Jaučiuosi taip, tarsi gyvenčiau sausros išvargintoje žemėje ir būčiau visiškai priklausomas nuo Jo aprūpinimo. O kiti galvoja, kad gyvenu oazėje.
Taip, aš esu sausros išvargintoje žemėje, bet Viešpats duoda man šaltinį. Ir tol, kol kabinuosi į Jį, mano gyvenimas yra tarsi oazė, tarsi laistomas sodas ir aš galiu tapti palaiminimu kitiems.
Ačiū, Dangiškasis Tėve, kad visada mane pasotini! Tu rūpiniesi visais mano poreikiais ir aš apsčiai visko turiu. Kai Tavimi nepasitikėjau, nerimavau ir kenčiau vargą. Bet dabar Tu rūpiniesi manimi ir tai yra gerai!!! Ačiū, kad mane palaiminsi. Ačiū, kad amžinai mane vesi. Aš eisiu per gyvenimą įsikibęs į Tavo ranką – ir taip netgi numirsiu. Nes tik su Tavimi esu saugus.
Biblijos skaitinys šiandien: Pradžios 30
Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio
Autorius: Frank Lauermann