Šaltinis sausros metu – 2017.02.22

Tada Viešpats vedžios tave,
pasotins tavo sielą sausros metu
ir sustiprins tavo kūną;
tu būsi kaip palaistytas sodas,
kaip neišsenkantis vandens šaltinis.
Izaijo pranašytė 58, 11
Tai labai stiprus pažadas! Ar jis mumyse veikia? Ar mūsų sodas apaugęs piktžolėmis? Ar kilnūs augalai džiūsta? Ar siena aplink sodą nesugriauta? Ar mes pasotinti Jo malone? Ar mes esame tyro vandens šaltinis ar tik klampi pelkė?
Grįžk vėl prie savo pašaukimo, artinkis prie Viešpaties! JIS nori išravėti piktžoles, kurios tavo širdį apraizgė. JIS nori vėl pakelti kilnius augalus. JIS nori pasotinti tave. JIS nori duoti tau tyrą šaltinį, iš kurio galėtum gerti.
Šis pažadas turi sąlygą – mes turime ieškoti Viešpaties. Mes turime taip gyventi, kaip JAM patinka.
JIS turi būti tas šaltinis, iš kurio mes semiame stiprybę ir džiaugsmą. JAM turime suteikti laisvą priėjimą prie mūsų širdžių, kad galėtų ten padaryti tvarką ir išrauti nenaudingas piktžoles (kartais tai būna skausminga). JIS nori, kad mes dalintumėm savo duoną, ne tik atiduotumėm tai, ko mes turime per daug. JIS nori, kad niekas nebūtų išnaudojamas (pavyzdžiui, siuvimo fabrikuose Bangladeše), JIS turi tikslų įsivaizdavimą kokia turi būti mūsų ekonomika, kuris tikrai skiriasi nuo šiandien viešpataujančios.
Jei tu dėl Jo eini į sausros kamuojamą kraštą, kad ten būtum Jo liudytojas, šis pažadas yra tau. JIS tave ten pasotins ir sustiprins tavo kūną.
Jei tu dabar gyveni sausros metu, JIS gi nori laiminti tave. Šviesk, lyg oazė dykumoje.
Pasitikėkime Juo labiau ir leiskime Jam rūpintis mumis! Jis nori laiminti! O gal mes ieškome palaiminimo kitur?
Dėkoju, Viešpatie!Tu pasotini mane, net jei nedaug yra. Tu statai aplink mane sieną, net jei daugelis mane spaudžia. Tu duodi man tyro šaltinio vandens, tai džiugina mano sielą. Tu esi su manim, man nereikia nerimauti. Tu numaldai bet kokį mano ilgesį, nes TU mane myli. Kaip gerai, net sausros metu Tu esi su manim!