Palaiminimų apsčiai – 2017.02.20

Ir išmėginkite mane, –
sako kareivijų VIEŠPATS,
ar Aš neatversiu jums dangaus langų
ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų?
Malachijo 3, 10
Čia kalbama apie dešimtines. Senajame Testamente Dievas davė įsakymą, pagal kurį kiekvienas izraelitas turėjo atnešti 10-tąją dalį savo derliaus į šventyklos sandėlius. Dievas pažadėjo jiems didelį, didelį palaiminimą. Taip, Jį galima buvo išmėginti! JIS nori atverti dangaus langus ir ant Izraelio apsčiai išlieti palaiminimą. Jeigu tai galioja už dešimtąją dalį, tai dar labiau galioja tuomet, kai mes atnešame VIEŠPAČIUI save kaip gyvą ir šventą auką, taip kaip parašyta laiške Romiečiams 12,1. Tuomet Dievo palaiminimui nėra jokių ribų!
Deja kai kurie pagal šias
eilutes  ir palaiminimo apreiškimus kuria „gerovės evangeliją“. Jei gyveni pagal Dievo Žodį ir tiki, tai turtus įgysi kaip tik tokiu būdu. Kitaip sakant, mūsų šventumo rodiklis yra mūsų gerbūvis. Bet mes krikščionys patiriame išmėginimus ir ištveriame sunkų metą (Jobo atvejis). Dievas mus paima į savo mokyklą! JIS apipjausto vynuogienoją, kad jis neštų daugiau vaisių, ir JIS „apipjausto“ mus, kad dingtų visa tai, kas nenaudinga, išdidumas, tuščiagarbiškumas, geiduliai, pavydas, teisimo dvasia ir daug kitų dalykų. Jei norime gyventi dėl Dievo, ką tada turime bendro su kartėliu, savigaila, išdidumu ir pavydu savo širdyse? Tegul JIS visa tai paima! – ir tam JIS panaudoja savo mokyklą. Kartais mums tai atrodo pernelyg sunku ir griežta, o kartais atrodo jau net nepakeliama.
Ir vis dėlto ši eilutė viršuje atitinka tiesą apie palaiminimą! Nes sunkiu metu Dievas mums yra ypač arti. Geriau jau Dievo artumas nei didelė sąskaita banke! Taip, kai Dievas yra labai arti, tai mums netrūksta jokio palaiminimo, visa kita tampa antraeiliais dalykais.
Atiduokime save Dievui kaip gyvą auką, ir Jo artumas bei Jo palaiminimas bus garantuota.
JIS yra čia, laiko virš mūsų savo ranką, sureguliuoja daugelį dalykų iš anksto, apdovanoja mus mažmožiais ir dideliais dalykais, nustebina mažomis dovanėlėmis, girdi mūsų maldą, suteikia apsčiai savo džiaugsmo, apgaubia mus savo ramybe …
Taip, JIS išlieja mums apsčiai savo palaiminimus!
Ačiū, Jėzau, tik per Tave galiu būti arti Dievo! Puiku, kai sunkiu metu JIS yra čia, kai Jo paguoda liejasi per mano širdį ir viską apgaubia ramybė. Taip, Jėzau, aš noriu Tau priklausyti kaip šventa, gyva auka. Ačiū, kad Tu kiekvienu atveju manimi rūpiniesi ir turi man palaiminimų apsčiai!
Biblijos skaitinys šiai dienai: 1 Mozės, Pradžios 27

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*