Nebijokite – 2017.02.15

Šis yra žodis VIEŠPATIES: „Nebijokite!!!“
Izaijo 43, 1
Biblijoje 365 kartų turėtų būti parašyta: „Nebijokite!“ Ir aš tuo tikiu, nes mes kasdien jaučiame šią baimę. Viskas, kas tik gali, mus jaudina, viskas mus liūdina ir neramina. Bet Dievas to nedaro, todėl taria šį ryžtingą „Nebijokite!“
JIS puikiai mus pažįsta ir mumis rūpinasi. Kaip mes, žmonės, galime atsipalaiduoti ir džiaugtis, jei nuolat iškyla šios nerimo mintys? Ar išjungiau šviesą? Ar uždariau šaldiklį? Ar užrakinau automobilį? Ar vaikams viskas gerai? Ir štai pravažiuoja greitosios pagalbos automobilis su mirksinčiais žiburėliais… Nesibaigianti baimė, nuolatinis nerimas. Kaip jų atsikratyti?
Yra tiek daug nepagrįsto susirūpinimo. Žvelgiant iš šalies, atrodo, kad beveik visi mūsų rūpesčiai buvo nepagrįsti, viskas buvo gerai. Tas rūpestis mus be reikalo suneramino.
Taip pat yra ir pagrįsto susirūpinimo. Jei kas nors serga ir neranda gydytojo. Jei įmonė neuždirba pelno. Kai nebepakanka pinigų už paskolą. Kai sumažėja pensija. Kai sunkiai serga vaikai. Kai prognozuojamas sunkus gimdymas. Kai asmuo kenčia nuo nepagydomos ligos ar jau yra ant mirties slenksčio. Jei moteris ar vyras negrįžta vakarais namo… Yra tiek daug dalykų, kurie gali mus neraminti.
Bet visada galioja žodis: „Nebijokite!“ „Taip, – kartais galvoju aš, – Dievas net neįsivaizduoja, kaip mes čia jaučiamės!!! Lengva pasakyti: „Nebijokite!“ Bet sunku padaryti!!!“
Dievas žino, apie ką JIS kalba. Galų gale, JIS gyveno žemėje kaip žmogus, o ne kaip Dievas, kurio nejaudina žemiški dalykai. JIS puikiai žino visas mūsų situacijas; JIS asmeniškai visa tai patyrė, jei ne dar blogiau. Todėl JIS gali mus užjausti.
Kai Jėzus miegojo valtyje, mokiniai – patyrę jūreiviai ir žvejai – audroje kovojo už savo gyvybę, Jėzus įkūnijo šį „Nebijokite!“ Jis galėjo miegoti be rūpesčių, nes Dievas Jam pasakė, kad perplauks ežerą. Tai Dievas turėjo tai padaryti. JIS gulėjo saugiai ir ramiai tarsi Abraomo prieglobstyje. Kam baimintis? Dievas vis dar buvo su jais valtyje, net jei virš jų vyko pragaras.
Kai Jėzus keliaudavo, JIS nežinodavo ryte, kur padės galvą vakare. Bet Dievas tai žinojo ir Jėzui to pakako. Aš pavesiu visus savo reikalus į Dievo rankas, nes JIS pažadėjo manimi rūpintis. Aš netingėsiu nieko nedarydamas. Bet aš atsipalaiduosiu ir džiaugsiuosi. Su manimi yra Dievas, kuris rūpinasi! Mano gyvenimas turi būti pažymėtas šia gera „Nebijokite!“ dvasia, o ne susirūpinimo dvasia. Ir net jei taip nutiks, kad gulėsiu mirties patale (ar gali būti kas nors blogiau?), noriu ramiai pavesti save į Jėzaus rankas. Net ir tuomet JIS manimi rūpinasi.
Ačiū, Dangiškasis Tėve, Tu tikrai esi geras, mylintis, rūpestingas Tėvas! Toks kantrus, švelnus ir mylintis! Toks stiprus ir galingas, apginantis nuo priešų! Taip, aš galiu atsipalaiduoti ir ramiai ilsėtis Tavo sparnų pavėsyje. Kaip nuostabu, kad Tu kiekvieną dieną man sakai: „Nebijokite!“
Biblijos skaitinys šiandien: Pradžios 23 (1 Mozės)