Tik Jo Dvasia – 2017.02.14

Ne galybe, ne jėga, bet mano dvasia, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS.
Zacharijo 4, 6
Liuteris verčia: „Tai turi įvykti ne kariuomenės jėga ir ne galybe, bet mano Dvasia, – sako kareivijų Viešpats.“
Viduramžiais buvo evangelizuojama pasitelkiant kariuomenę ir jėgą. Kiekvienas, kuris nesutiko, buvo sudegintas ant laužo ar ekskomunikuotas. Daug evangelistų šitaip užbaigė savo dienas. Hugenotai Prancūzijoje patyrė kruviną Baltramiejaus naktį, kai minia nužudė tūkstančius. Kaimyninės tautos krikštijo vadovaudamosis moto: „Jei nebūsi mano brolis, ištaškysiu tau galvą.“ Bet krikščionybė buvo sodinama į pagonybės dirvą, ji neturėjo šaknų. Pasitelkiant kariuomenę ir jėgą neįmanoma atversti žmonių Jėzui! Ir šiandien, naudojant pinigų galią, įtaką ir lobizmą Parlamente, neįmanoma evangelizuoti žmonių. Galima tik išlaikyti Bažnyčios galią, daugiau tai nieko.
Tai Dvasia veda pas Jėzų. JI nugręžia žmones nuo nuodėmių, JI žmonių širdis paskatina trokšti Dievo ir Jėzaus, JI atrakina Žodį taip, kad jis būtų suprantamas. Tik padedant Dvasiai mūsų tautai pavyks ieškoti ir surasti Dievą.
Dvasia tam panaudoja priemones ir būdus, kurie mūsų bažnyčioje galbūt nauji. Yra Dvasios dovanų, kurios išlaisvinamos tam, kad pasitarnautų evangelizacijai ir bendruomenei statydinti.
Kartą kongrese meldėmės už vieną žmogų. Nė vienas nedėjo ant jo rankų, ir po kelių minučių jis nukrito. Vėliau jis papasakojo, kad buvo labai skeptiškai nusiteikęs pastorius ir norėjo pats išbandyti Dievo jėgą. Dabar aš suprantu, kodėl nė vienas neuždėjo rankų, nes tai būtų buvę suprasta kaip manipuliacija. O štai dabar tai buvo vien Dievo Dvasia, kuri jį parmetė. Mes pamatytume daug, daug daugiau Dievo galios ir stebuklų, jei būtų išlaisvinta Dievo Dvasia!
Kad tai įvyktų, reikia melstis. Zacharijo 12, 10 sakoma: „Aš išliesiu malonės ir maldavimo dvasią.“ Būtina sąlyga yra glaudus ryšys su Jėzumi. Tada mes tikrai gailėsimės pražuvusiųjų, atliksime gailestingumo darbus ir sieksime bendrystės su Jėzumi maldoje. Nes mes žinome, kad be Jo mes negalime nieko nuveikti. Tada Dievas išlieja savo Dvasią šiaurės krašte (Zacharijo 6, 8). Mes to laukiame ir meldžiame!
Mes jau dabar matom, kaip Šiaurės šalyse veikia Dievo Dvasia. Visur atsiranda gyvybingos bendruomenės, kurias valdo Dvasia. Atsiranda naujas gyvenimas. Pažadinama viltis. Daugelis randa Kristų, nors užaugo Jo nepažindami.
Taip, aš ilgiuosi ir meldžiu šio atgimimo! Noriu paskirti savo gyvenimą tokiai prabudimo tarnystei!
Ačiū, Jėzau, Tu nepamiršai mūsų čia, šiaurėje! Tu sukūrei mūsų tautą, Tu turi jai numatęs tikslą ir prasmę! Prašau, išliek virš mūsų savo gyvybę kuriančią Dvasią!!!