Dešimtinė – 2017-02-11

… ir taip mane išmėginkite. Aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima.
Malachijo knyga 3, 10

Šis liudijimas galiojo seniesiems izraelitams, mokantiems dešimtinę nuo savo pajamų. Kartais tai buvo pamirštama, tad Dievo namai, šventykla, patirdavo skurdą. Pamaldininkai ir levitai privalėjo atsitraukti nuo savo pareigų ir patys sugalvoti kaip pragyventi. Tauta to nesuprato, todėl nebuvo laikomasi taisyklių. Kai tauta vėl pradėjo mokėti dešimtinę, grįžo tikėjimas Dievu ir JIS laimino šalį.
Stebėtina, kaip Dievas mums pritaria, sakydamas: mane išmėginkite! …ar aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus.
Šiandien jau tokio įsakymo nebėra, galioja tik vienas: meilė. Tačiau kaip yra su dešimtinės įstatymu?
Daugelis dar vis priima tai kaip įstatymą. Tačiau tada kyla klausimas: dešimtinė nuo neto ar bruto atlyginimo? Su ar be darbdavio dalies? Kaip yra su prekybininkais, kurie perka ir parduoda, ar jie nuo pardavimų privalo skirti 10 %, ar nuo pelno? Šiuos klausimus galime išsiaiškinti gyvendami pagal krikščionių įstatymus.
Tačiau vis dar yra keletas nesusipratimų dėl dešimtinės. Tai tikrai nebėra Dievo įsakymas. Tačiau kai kurie taip supranta. Jei jie neduoda dešimtinės, tikisi bausmės. Kai duoda dešimtinę, tikisi Dievo palaimos verslo reikaluose. Jie veikia taip, lyg tai būtų įsakymas. Aš darau tai ir Dievas turi taip daryti. Tačiau taip iš tiesų nėra.
Kai kurios bendruomenės labai pabrėžia dešimtinę. Jie nori planuoti savo biudžetą ir pastorius turi būti tikras, kad gaus atlygį. Vyresniajam labai paprasta, kai krikščionys yra įpareigoti mokėti dešimtinę. Bet Jėzus rodo naują kelią.
JIS yra tas, kuris nori mus aprūpinti maistu, gėrimais, apranga ir pastoge, darbu ir saugumu, tad mes turime priklausyti Jam visiškai, įskaitant ir mūsų pinigus.
Tad tie, kuriems nurodyta mokėti dešimtinę, gali būti tikėjime ramūs: Dievas jais rūpinasi. Tai yra nukreipta ne gavėjui, bet Dievui. Tas, kuris sąžiningai moka dešimtinę, gali atsipūsti. Jis ir jo pinigai 100 % priklauso Dievui. Jis turi sutarti su VIEŠPAČIU, kur turėtų nukeliauti jo pinigai. Jei žmogus davė žodį ir sutiko su įpareigojimais, jis privalo to laikytis taip, kaip žodžio laikosi Jėzus. Maldoje jis gali pasitikrinti, ar ir kam jis nori skirti pinigus.
Nuo tada, kai tai supratau, jaučiuosi laisviau. Nebejaučiu kaltės jausmo ir man daugiau nieko nereikia įrodynėti. Galiu šiek tiek pasitaupyti, nes senstu, reikia pasiremontuoti namą, automobilis taip pat senas … Galiu ramiai gyventi ir laukti, ką nurodys VIEŠPATS.

Dėkoju, Jėzau, kad šis maloningas įstatymas nebegalioja. Esu laisvas, tik turiu laikytis Tavo įstatymo. Meilės įstatymas man nurodo, ką turiu daryti. Kaip gera, kad rūpiniesi manimi, o aš galiu rūpintis kitais! Tu esiširdingas, kantrus, laimini, atleidi visas kaltes … Tu gali valdyti mano gyvenimą!

Biblijos skaitinys šiai dienai: Pradžios knyga 20