Žabangose -2017-02-10

… ir jie prablaivės nuo velnio žabangų, kuriuose vergavo jo valiai.
Antras lai
škas Timotiejui 2, 26

Kai kurie krikščionys galvoja, kad jie tikrai neįsivels į velnio žabangas. Jie žino nelabojo triukus ir priešnuodžius. Velnias tikrai jų nepaveiks. Tačiau tą jis ir turi mintyje, nes tokie žmonės pasitiki savimi, savo žiniomis ir Biblijos išmanymu. Jie išdidūs žodžiais ir mintimis, ir net nepastebi kaip tokia puikybė rezga tinklą. Greit jie melsis, bet tik su savimi ir buvimas krikščioniu taps fasadu.
Tad mums reikalingi broliai ir seserys, galintys laiku įspėti, nes patys mes nematome savo klaidų, tačiau į kitų klaidas badome pirštais. VIEŠPATIE, atsiųsk man žmogų, kuris mane pataisytų! Pad
ėk būti nuolankiam priimti kritiką!
Ryt
ų Europoje gyveno vyras, kuris gebėjo gerai sakyti pamokslus ir jo veiklą visada lydėjo stebuklai. Dievas per jį padarė daug gero tautai, tad jis traukė žmones. Po kurio laiko jis apsiskelbė apaštalu ir paliko savo šalį: jis manė, kad Dievas pašaukė jį didesniems tikslams, pasaulinei misijai. Vyras rinko pinigus, norėdamas parodyti, kad Dievas laimina. Jo darbo kambarys tapo didesniu nei mūsų butas, visi daiktai buvo skirti komfortui. Toks vyras paslys. Tačiau Dievas kantrus ir galbūt gali jį gražinti į normalų gyvenimą. Tačiau su laiku aiškėja, kad tai dar toli gražu. Visgi tarp jo bažnyčios ir jo brolių bei seserų kyla ginčas. Net jei jis ir tokioje situacijoje negrįš į savo vėžes, žlugs jo bažnyčia ir baigsis geri laikai. Puikybės visada laukia nuopuolis, net jei ir Dievas yra kantrus. Gaila šio Dievo žmogaus.
Mes galime taip pat patirti tą, ką patyrė vyras. Jis išpuiko ir nesileido būti valdomas, nors Dievo karalystėje buvo palaimintas žmogus.
Velnio žabangas sudaro tokios savybės kaip puikybė, malonumų tenkinimas, pavydas, kartėlis, savigrauža, jautrumas ir egoizmas.
Kaip galiu apsisaugoti, kad nepatekčiau į pinkles? Turiu daryti taip, kaip nurodyta 91 psalmėje. Nelabojo strėlės šaudo dieną ir naktį. Tačiau aš jungiuosi prie Jėzaus, mano Gelbėtojo:

Nereikės tau bijoti nakties klaiko
nei strėlės, iššautos dieną,
Kas mane myli, tą gelbėsiu, –
saugosiu jį, nes jis žino mano vardą.
(5.14)

Dėkoju, Jėzau, su Tavimi esu apsaugotas nuo nelabojo pinklių. Noriu priimti Tavo patarimus ir leistis, kad broliai ir seserys ma
n padėtų. Tavo geroji Dvasia turi mane vesti ir aš noriu Jos klausyti. Dėkoju, kad manimi rūpiniesi!

Biblijos skaitinys šiandienai: Pradžios knyga 19

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*