Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.
Morkaus 14, 38
Jėzus sakė šiuos žodžius mokiniams, kai Getsemanės sode JIS rungėsi maldoje su mirtimi, o Jo mokiniai tuo metu užmigo. Ir taip yra iš tiesų, mes norime daug ką padaryti ir esame tuo įsitikinę, tačiau kai jau reikia tai padaryti, atsiranda tūkstančiai priežasčių visai nepasijudinti; – juk ant sofos taaaip jauku!
Daugelis krikščionių nori savo sielos ir širdies pagydymo. Ji tokia pažeidžiama ir jautri. Kiekvienas trypia juos kojomis. Jie atrodo tikrai verti gailesčio.
Jėzus siūlo tikrai radikalią terapiją: numarink savo senąjį, storąjį, riebujį Aš! JIS jo visai nenori gydyti, nes jis turi mirti, kad naujasis Jėzus-Aš taptų dideliu.
Mes galime savo jautriajam, senajam, storajam, riebiajam Aš suduoti mirtiną smūgį, gyvendami pagal Jėzaus gyvenimo būdą: JIS buvo nusižeminęs.
JIS nesilaikė įsitvėręs savo patogumų, komforto, savo turtų danguje, bet viską paliko, kad ateitų pas mus į žemę ir mus išgelbėtų. JIS buvo nusižeminęs, neieškojo savo naudos, bet gyveno ir kentėjo dėl mūsų. JIS brangino žmones labiau nei save. JIS pagarbiai elgėsi su visais, ir su prostitutėmis bei muitininkais. JIS džiaugėsi gyvenimu, bet JIS žinojo, kaip reikia tyliai pakelti nepriteklių. JIS turi būti mums pavyzdžiu, o ne žvaigždės iš žurnalų ir ne krikščioniškojo pasaulio žvaigždės.
Jonas Krikštytojas gyveno labai kukliai. Tačiau Jėzus apie jį pasakė Mato 11, 11: tarp gimusių iš moterų nepakilo didesnis už Joną Krikštytoją. Žmones suvilioja šlovė, garbė, valdžia ir turtai. Tačiau tikri vadovai Dievo Karalystėje yra kuklūs ir nusižeminę. Jie moka iškęsti nepriteklių. Jie santūrūs, moka išklausyti ir apsvarsto savo žodžius. Jie gerbia Jėzų savo gyvenimu ir savo žodžiais. Jie nenori būti dėmesio centre. Jie leido savajam senajam Aš numirti.
Mes neturime pasiduoti kiekvienam mūsų senojo Aš poreikiui. Mes turime ieškoti to, kas svarbu naujajam Jėzus-Aš. Šį naująjį Aš turime maitinti malda, šlovinimu, pamąstymais, bendravimu, o senąjį marinti, netenkinant kūno geidulių. Tokiu būdu atsiranda Jėzus-žmonės.
Jėzus duoda mums savo Šventąją Dvasią, kuri mumyse sukuria viską, ko Dievas nori. JI turi būti mūsų vadovu. Jos klausykime, Jos tylaus, švelnaus balso.
Džiaukimės, kai mūsų senasis Aš su visu jausmingumu ir vėl yra įžeidžiamas. Išlikime linksmi, kai kažkas mus mina kojomis. Nes tuomet miršta senasis Aš. Ir tvirtai laikykimės Jėzaus, eikime kartu su Juo toliau per gyvenimą, bet jau kaip Jėzus-žmonės!
Ačiū, Jėzau, Tu nori iš manęs padaryti naują žmogų, žmogų pagal Tavo atvaizdą! Mano senasis Aš tapo riebus, jis turi tiek geidulių! Jis tapo tingus ir nerangus, ir ieško tik palaikymo. Ne, aš nenoriu to ilgiau daryti! Aš noriu leisti savajam Aš numirti, o Tau gyventi manyje! Nes Tu esi nusižeminęs, ieškai manyje tik paties geriausio ir kuri manyje tikrą gyvenimą. Ačiū, kad esi manyje!!!
Biblijos skaitinys šiai dienai: 1 Mozės, Pradžios 15
Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio
Autorius: Frank Lauermann