Pasitikėk juo visados, o manoji tauta!
Išliekite savo širdį jo Artume, –
jis yra mūsų užuovėja!
Išliekite savo širdį jo Artume, –
jis yra mūsų užuovėja!
Psalmė 62, 9
Kaip gera, kad mūsų VIEŠPATS yra čia! Kaip gera, kad JIS išklauso mus! Kaip gera, kad Jam skirta vieta mūsų gyvenime! Kaip gera, kad JIS yra mūsų užuovėja! Kur dar galėtume mes eiti? Kas geriau supranta mus nei Tėvas danguje? Kas gali geriau paguosti nei JIS? Kas turi tiek daug žinių ir išminties? Kas yra toks galingas kaip JIS? Taip, su Dievu esame išaukštinti su savo rūpesčiais, abejonėmis, skausmais ir baimėmis!
Mes tikrai galime išlieti širdį Dievui. Kai kurie laksto po kaimus ir visiems pasakoja savo rūpesčius. Tačiau tikras tikintysis atsitraukia ir pasakoja savo vargus Tėvui. Jis išlieja savo širdį Dievui, nes žino, kad Tėvas išklausys ir padės. Jam pakanka tiek, kad Dievas, Tėvas žino ir jis pasitiki Dievu, nes JIS guodžia ir padeda. Užuovėją suteikiama kiekvienam, kas turi rūpesčių, skausmų, kenčia. JIS yra viešpačių VIEŠPATS, karalių Karalius ir kaimenės Valdovas.
Yra tik vienas vienintelis, kuri tikrai supranta mūsų vargus. Tad mums nereikia kitiems rodyti pirštu į savo skaudulius ir nusivylimą; užtenka, kad Tėvas tai žino.
Taip, aš galiu Jam išlieti širdį, nes aš pasitikiu. Dievas yra mano užuovėja.
JIS yra mūsų užuovėja. Kur dar turėčiau eiti? Tik su Juo esu saugus. Draugai bei, žinoma, priešai gali mane išduoti. Kiti galbūt džiaugiasi, kai mane ištinka nelaimė. Kodėl turėčiau pasikliauti žmonių užuojauta? Jie nelinki man gero. Man pakanka to, kad Dievas yra mano užuovėja, žino mano vargus ir skausmus. JIS yra čia, net ir vienumoje, kai man Jo reikia, visada skiria man laiko, niekada neskuba.
Dėkoju, Tėve danguje, kad Tu esi arčiau manęs nei kiti žmonės. Tu geriau gali paguosti ir padėti. Taip, Tėve, Tavo glėbyje esu saugus. Dėkoju, kad esu Tavo vaikas!!
Biblijos skaitinys šiai dienai: Pradžios knyga 12
Kaip gera, kad mūsų VIEŠPATS yra čia! Kaip gera, kad JIS išklauso mus! Kaip gera, kad Jam skirta vieta mūsų gyvenime! Kaip gera, kad JIS yra mūsų užuovėja! Kur dar galėtume mes eiti? Kas geriau supranta mus nei Tėvas danguje? Kas gali geriau paguosti nei JIS? Kas turi tiek daug žinių ir išminties? Kas yra toks galingas kaip JIS? Taip, su Dievu esame išaukštinti su savo rūpesčiais, abejonėmis, skausmais ir baimėmis!
Mes tikrai galime išlieti širdį Dievui. Kai kurie laksto po kaimus ir visiems pasakoja savo rūpesčius. Tačiau tikras tikintysis atsitraukia ir pasakoja savo vargus Tėvui. Jis išlieja savo širdį Dievui, nes žino, kad Tėvas išklausys ir padės. Jam pakanka tiek, kad Dievas, Tėvas žino ir jis pasitiki Dievu, nes JIS guodžia ir padeda. Užuovėją suteikiama kiekvienam, kas turi rūpesčių, skausmų, kenčia. JIS yra viešpačių VIEŠPATS, karalių Karalius ir kaimenės Valdovas.
Yra tik vienas vienintelis, kuri tikrai supranta mūsų vargus. Tad mums nereikia kitiems rodyti pirštu į savo skaudulius ir nusivylimą; užtenka, kad Tėvas tai žino.
Taip, aš galiu Jam išlieti širdį, nes aš pasitikiu. Dievas yra mano užuovėja.
JIS yra mūsų užuovėja. Kur dar turėčiau eiti? Tik su Juo esu saugus. Draugai bei, žinoma, priešai gali mane išduoti. Kiti galbūt džiaugiasi, kai mane ištinka nelaimė. Kodėl turėčiau pasikliauti žmonių užuojauta? Jie nelinki man gero. Man pakanka to, kad Dievas yra mano užuovėja, žino mano vargus ir skausmus. JIS yra čia, net ir vienumoje, kai man Jo reikia, visada skiria man laiko, niekada neskuba.
Dėkoju, Tėve danguje, kad Tu esi arčiau manęs nei kiti žmonės. Tu geriau gali paguosti ir padėti. Taip, Tėve, Tavo glėbyje esu saugus. Dėkoju, kad esu Tavo vaikas!!
Biblijos skaitinys šiai dienai: Pradžios knyga 12