Kankinamas pykčio- 2017-01-26

Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai. Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?! Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą.
Evangelija pagal Matą 18, 32 – 34

Čia randame atsakymą į klausimą, kodėl dažnai taip blogai sekasi ir kodėl Dievas neišklauso maldų. Mes pykstame ant brolio.
Kurį laiką mane kankino blogi sapnai, piktos mintys, kartais buvau agresyvus ir negalėjau nurimti. Mano maldos veikiau buvo pasikalbėjimas su savimi. Niekur negalėjau matyti Dievo darbų. Tokia būsena buvo baisi!
Žinoma, meldžiau išsilaisvinimo iš pykčio pančių. Tačiau nieko neįvyko. Tik pats vis labiau niršau.
Tuomet atsidūriau sambūryje, kuriame veikė Dievo Dvasia (ji veikia ne visuose krikščionių susiburimuose). Mano akys užkliuvo už Tėve mūsų Biblijoje. Tai man labai įstrigo: atleisk mums mūsų kaltes ir atleisk mūsų kaltininkams. Toliau Jėzus aiškiai nurodo: Jums bus atleista, jei atleisite patys.
Na, man buvo aišku viena: man reikalingas atleidimas! Tiek daug blogų minčių, blogos nuotaikos, vaikų niurzgėjimo ir ir ir … Taip, man tikrai reikia atleidimo!
Dievo Dvasia man aiškiai parodė, kad aš neatleidžiu. Aš susipykau, žinoma, šeimoje. Tačiau kitam tai nepadarė tiek įtakos kiek man. Aš, žinoma, buvau teisus. To, ką jis man padarė, negalima atleisti, tai buvo tyčia. Neatleistina. Aišku, aš nieko nedariau, nes tai ne mano kaltė, juk aišku?
Pagaliau atgavau ramybę su Dievu. Taigi aš atleidau, bet po vidinės kovos. Tuomet nukrito pykčio pančiai. Galėjau giliai kvėpuoti ir pastebėjau, kad Dievo meilė apgaubė mane, širdį užliejo ramybė ir aš pradėjau džiaugtis… Kaip puiku sulaukti išlaisvėjimo po atleidimo! Dabar turiu būti atidus, kad visada viešpatautų atleidimas ir neįslinktų joks kartėlis. Esu tikras, kad Jėzus man padės.
Kaip gera, kad Dievas myli mane ir neperduoda manęs budeliams mintyse ir žodžiuose!
Tai – paslaptis, bet Dievas veikia daug stipriau susirinkimuose, nei esant vienam su Juo. Tad yra labai svarbu lankytis geruose, dvasios veikiamuose susiburimuose. JIS nori to. (Gal tai labai gera terapija prieš puikybę?)

Dėkoju, Jėzau, kad atleidi mano kaltes, nes labai Tavęs to maldauju. Tu pasigaili manęs. Aš lygiai taip pat trokštu atleisti ir gailėtis. Aš turiu savo klaidas ir nuodėmes, o kiti kitas. Man reikalingas Tavo atleidimas, dvasia, naujas gyvenimas, ramybė ir džiugesys!!

Biblijos skaitinys šiai dienai: Pradžios knyga 5.