Pamąstymas – sausio 19 d.

„Juk nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia, o nedorėlį užklumpa nelaimė.“
Patarlių 24,16
Mūsų VIEŠPATS pažįsta mus. Jis žino, kad kartais mums pritrūksta drąsos ir jaučiamės prislėgti. JIS žino, kad kartais mes tarsi parblokšti ir sutrypti gulime ant žemės. JIS pažįsta mūsų svyruojančią širdį. JIS žino, kada mus užklumpa depresija, beviltiškumo jausmas, kada apima dvejonės ir nusivylimas. Tačiau šiandien JIS nori mus padrąsinti, nes JIS be galo mus myli ir pažįsta mus vis labiau ir labiau…
JIS niekada mūsų nesmerkia, bet vadina „teisiais“, nes Jėzus išteisino mus. JIS niekada neprimena mums apie padarytas nuodėmes, bet nuolatos atleidžia. Juk JIS sako: mes turime atleisti ne septynis kartus, bet septyniasdešimt kart septynis; ir šio principo laikosi pats.
Nesvarbu kas atsitiko vakar, kelkis šį rytą iš naujo! Negulėk parblokštas ant žemės, nes tavo VIEŠPATS laukia tavęs! Šį rytą JIS ir vėl nori pasitikti tave su meile ir visą dieną praleisti kartu su tavimi. JIS yra Tėvas, kuris besąlygiškai palaiko tave. Kelkis ir neleisk triumfuoti priešui, tam melagiui, žudikui ir naikintojui! Jėzus jį jau seniai nugalėjo…
Atiduok visą garbę ir šlovę savo Dievui ir negulėk parblokštas ant žemės! Leisk paguosti, pakelti tave ir sutvarsčius visus sužeidimus padrąsinti tave, nes Jėzus, mūsų gailestingas samarietis, visa tai nori suteikti tau dabar.
Dėkoju, Jėzau, kad Tu niekada manęs neteisi! Atleisk, kad aš taip dažnai guliu ant žemės ir esu nusivylęs savimi bei gyvenimu. Bet aš noriu atsikelti ir nukreipti savo žvilgsnį į Tave, nes Tu esi mano Išgelbėtojas, Guodėjas ir Pagalbininkas. Tu esi Nugalėtojas net ir mano mažų problemėlių srityje!