„Storasis” Aš – 11.12.2016

Ir štai vienas, prie Jo priėjęs, klausė: Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą? … Jėzus jam atsakė: jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane.
Mato 19, 16.21
Jėzus nelinkėjo vyrui nieko blogo. JIS nenorėjo ir jo pinigų. JIS buvo numatęs jam gerus dalykus, nes JIS jį mylėjo. Todėl ir šis aiškus patarimas: parduok viską.
Kelias su Jėzumi yra status ir siauras.  Jis eina per kalnus ir kalvas, per tamsius slėnius ir ankštus tarpeklius, siaurais takais ir didelėse audrose, bet vis toliau link Dievo. Yra poilsio pertraukų ir nuostabių vaizdų, bet jie ne ištisai visam laikui. Mes neturėtume ten labai jaukiai įsikurti; – nes netrukus viskas tęsis toliau! Pirmieji mokiniai tai suprato iš karto, jiems nereikėjo, kad kažkas pasakytų. Kai Jėzus juos pašaukė, jie paliko viską, savo tinklus, savo tėvus, darbo vietą, savo pragyvenimą. Mes galbūt perdaug linkę į kompromisus.
Jėzus žino, kad kelias bus status, siauras ir sunkus. JIS nenori, kad mes kankintume save naštomis ir nepasiektume tikslo. Viską, kas mums yra miela, vertinga ir brangu, turėtume patikrinti, ar tai netrukdo Juo sekti. Jei taip, turėtume atsiskirti nuo to.
Yra dar ir kitokių naštų, kurias mes nuolat nešame: savigaila, išdidumas, kartėlis, godumas ir šykštumas, pavydas ir liguistas potraukis ginčytis, nesantaika ir baimės …
Dėl to kaltas mūsų storasis, riebusis Aš. Nuo jo mes turime atsiskirti.
Kas nori sekti Jėzumi, to savasis Aš turėtų numirti, jis neturėtų daugiau viešpatauti. Neturėtume maitintis stimuliuojančiais nervų sistemą produktais ir kreipti dėmesio į Aš –jausmus. Kerštui, savigailai ir kitiems neigiamiems dalykams neturi likti vietos mumyse. Tai sunki kova, kurią tik tuomet laimėsime, kai Jėzus užims mumyse didžiausią vietą. Kai JIS sėdi mūsų soste, o ne mūsų storasis Aš.
Kovojant su šiuo „storuoju“ Aš, yra būtina Dievo Dvasios pagalba. JIS mums suteikia viską, ko mes tikimės ir ko mums reikia. Tik kelias link to yra kitoks, nei „storojo“ Aš, kuris pats viską nori pasiimti. Dievas suteikia taiką, ramybę, meilę, priėmimą, gailestingumą, atleidimą ir išgelbėjimą.
Ačiū, Jėzau, kad Tu gerai rūpiniesi manimi! Man nereikia rūpintis dėl to ir bijoti. Ačiū, kad atpirkai iš kaltės ir prakeikimo. Ačiū už Tavo artumą, kuris nugali mano vienatvę. Ačiū už Tavo Dvasią, kuri leidžia man būti linksmam!!


Biblijos skaitinys šiai dienai: Psalmių 28, 1 – 9

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*