Būti palaiminimu – 2016-11-06

Kaip gyvas Galybių VIEŠPATS, kuriam tarnauju, – atsakė Eliša, – jeigu negerbčiau Judo karaliaus Jehošafato, nei į tave pažiūrėčiau, nei tavęs pastebėčiau.
Antra Karalių knyga 3, 14

Po Saliamono mirties, Izraelis buvo padalintas į šiaurinę karalystę, Izraelį, ir pietinę, Judą. Jehošafatas buvo Judo karalius, o Jehoramas, piktojo Ahabo sunūs, Izraelio karalius. Jehoramas patraukė į karą prieš Moabą ir Jehošafatas prisidėjo prie jo. Taip pat ir Edomo karalius prisidėjo prie jų dviejų. Bet kelyje per dykumą jie nerado vandens. Jie bijojo, kad kankinami troškulio gali tapti lengvu grobiu Moabui. Todėl jie ieškojo pranašo, kuris jiems perduotų Dievo Žodį. Eliša, Elijo įpėdinis, buvo čia. Izraelio karaliui jis pasakė, ką Dievas apie jį galvoja. Jis pasakė dar daugiau, kad dėl Jehošafato Dievas įsikiša. JIS atsiunčia vandens. Bet tai tik mažmožis Viešpaties akyse, JIS atiduos Moabą į jų rankas ir jie gali užkariauti visą šalį. Taip ir įvyko. Įdomu pamatyti, koks didelis palaiminimas buvo visiems tik dėl to, kad vienas žmogus Jehošafatas liko ištikimas Dievui. Iš to mes galime matyti, kad Dievas laimina mus. Kur esame mes, ten yra Dievas. Tik todėl, kad mes esame, laimina Viešpats mūsų aplinką. O kiek daug daugiau JIS galėtų padaryti, jeigu mes laikytume rankas ant savo aplinkos! Kiek nelaimių mes galėtumėm išvengti! Kiek ligų nebūtų! – ir tai tik dėl mūsų buvimo ir mūsų maldų. Ar gal mes nesame verti Dievui? Mes jug JO vaikai!!
Corrie ten Boom kartą skrido lėktuvu ir buvo labai stipri turbulencija. Ji sėdėjo tyliai ir meldėsi, nes buvo gana kritinė situacija. Ar lėktuvas nenukrito, nes Corrie meldėsi? Manau, kad taip!
Kai laivas, kuriuo plaukė Paulius skendo, Dievas į jo rankas davė bendrakeleivius. Ir Paulius jau iš anksto galėjo pasakyti: mes visi liksime gyvi! – taip ir įvyko.
Dievas yra mūsų palaima. Mes turime žinoti, kad savo aplinkai darome labai labai teigiamą įtaką! Mes turime būti tikri, kad mes esame palaiminimas! – nes Dievo palaiminimai teka per mus. Jis mielai girdi ir išgirsta mūsų maldas dėl mūsų artimųjų!
Ar mes pasitikime labiau, kad Dievas per mus laimina daugelį ir kad JIS girdi mūsų maldas už kitus. Taip mes ne tik išvengsime daug nelaimių, bet ir daugiau Dievo palaiminimų atnešime į žemę!
Dėkoju, Jėzau, kad aš esu Tau toks brangus! Dėkoju, kad Tu esi ten, kur ir aš esu. Dėkoju, kad Tu per mane nori laiminti kitus žmones. Dėkoju, kad Tu mane padarei Karaliaus vaiku!!

Biblijos skaitinys šiandienai: Evangelija pagal Joną 19, 31 – 42

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*