Gerumas ir ištikima meilė – 2016.11.02

Tik gerumas ir ištikima meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas,
ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.Psalmyno 23, 6
23-ioji psalmė yra tokia pilna stiprybės, paguodos, vilties ir pasitikėjimo, kad turėtumėte ją mokėti atmintinai! Kiek žmonių iš jos sėmėsi paguodos ir naujos vilties, kiek daug jų mirė su šia psalme ant lūpų kupini ramybės! Taip, mūsų Dievo žodis yra stiprybė gyvenant ir mirštant!
Mes turime išgyventi šį žodį savyje tam, kad jis parodytų savo stiprybę. Tai darome garsiai sau sakydami šias eilutes bei pažadus ir sujudindami juos širdyje, – kaip Marija, kai ją aplankė angelas ir apreiškė Dievo planą, susijusį su Jėzumi. Mes turime nuspręsti patikėti Dievo planu, pasitikėti, o ne mėginti paaiškinti remiantis aplinkybėmis ar mūsų pačių argumentais. Gal… Galimas daiktas… Jei Dievas pasakė… Ne, mes turime to laikytis. Tada Dievas pradeda veikti pagal mūsų tikėjimą. JIS yra ištikimas ir laikosi savo pažadų!
Šį rytą aš turiu nuspręsti įsiklausyti į Jį ir Jo žodį: „Gerumas ir ištikima meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas…“ Ko aš tikiuosi? Gal tik liūdnų ir siaubingų naujienų? Rūpesčių ir vargų? Nesėkmių ir atmetimo? Vienatvės, liūdesio, skausmo ir kančios? Dievo Žodis sako kai ką kita. Kuo aš tikiu?
Kai apie tai galvojau mąstydamas apie Jo ištikimybę, gerumą, gerus darbus mano gyvenime ir Jo gailestingumą, mane užvaldė didelis džiaugsmas. Taip, JIS visada buvo šalia ir šiandien JIS irgi yra šalia ir taip pat bus rytoj! JIS yra mano gyvenimo ir apie mano situacijos Viešpats! Kodėl kamuoja liūdesys, kai Viešpaties džiaugsmas yra arti?
Taip, šiandien aš tikėsiuosi gerų dalykų, nes JIS yra man maloningas. Aš džiaugsiuosi ir žvelgsiu į Jį, mano nuostabųjį Viešpatį!
Ačiū, Jėzau, kad galiu Tavimi pasitikėti! Tu esi mano gerasis Ganytojas, kuris nori mane nuvesti į žaliuojančias ganyklas, o ne į dykumą. Tu visuomet esi arti ir manęs lauki. Tai bus šiandien, rytoj ir amžinai… Kaip gerai, kad galiu amžinai gyventi Tavo namuose!

Biblijos skaitinys šiandien: Jono 18, 28–40